Delfi trumpai
2022 metų liepą įstatymu įtvirtintas 2 GW ribojimas komercinėms saulės elektrinėms
2023 metų vasarį Vyriausybės nutarimu papildyta tvarka, leidžianti minėtas „lubas“ viršyti, bet taikant elektros gamybos ribojimus
Konstitucinis Teismas nutarė, kad be kita ko, taip pažeista teisės aktų hierarchija
Energetikos ministerija žada jau artimiausiu metu perkelti nutarimo nuostatas į įstatymą
Verslas skundžiasi dėl prarasto laiko bei teigia, kad žalos patyrė ir patys gyventojai
Teisininkai pabrėžia, kad dabar daug kas priklausys nuo politinio sutarimo Seime

Seimo sprendimą žada dar šiemet, opozicijos atstovai abejoja


Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Delfi“ komentavo, kad artimiausiu metu ketinama spręsti po Konstitucinio Teismo sprendimo susidariusią situaciją.

Jis patvirtino, jog praėjusią savaitę planuotas svarstyti įstatymo pakeitimas, – kuriuo, be kitų sprendimų, norėta patvirtinti grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelį verslo gaminantiems vartotojams, – buvo atidėtas būtent laukiant pataisų, susijusių su 2 GW ribojimu. Norima viską svarstyti kartu.

„Dabar svarstome energetinį paketą ir planuojame, kad gal dar lapkričio mėnesį bus įtraukta pataisa dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris pasakė, kad negalima reguliuoti poįstatyminiais aktais, o reikalingas įstatymas. Tai viskas bus sutvarkyta“, – komentavo K. Starkevičius.
Gal dar lapkričio mėnesį bus įtraukta pataisa dėl Konstitucinio Teismo sprendimo
K. Starkevičius
Ekonomikos komitetas dažnai yra pagrindinis svarstant su energetika susijusius įstatymų projektus. Anot politiko, iš KT sprendimo matyti, jog 2 GW klausimo reguliavimas galimas ir reikalingas, norint, jog atskiros grupės vienodai dalyvautų projektuose.

„Tikrai nematau, kad verslas patyrė nuostolių. (…) Yra tam tikrų faktų, kad kai kurie projektai ieško, kas juos nupirktų. Tai – irgi tam tikras signalas, ar norėta galbūt visas tas galias paimti į savo rankas ir palikti tiems smulkiems gamintojams, kurie ruošėsi investuoti, ir tokiu atveju atsirastų tam tikrų netgi spekuliacinių dalykų. Manau, kad tam kelias užkirstas“, – sako politikas.

„Bus jau komiteto siūlymas. Bet tikrai padirbėsime šiomis dienomis ir turėsime projektą“, – apie planuojamą klausimo grįžimą į Seimą kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Tačiau kai kurie opozicinių partijų atstovai mano, jog viskas nebus taip paprasta.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, to paties Seimo komiteto narys Lukas Savickas sako, kad Energetikos ministerijos pernai liepą pasiūlytas, šiemet vasarį papildytas ir dabar ketinamas taisyti reguliavimas yra žalingas.

„Tai yra visiškai energetikos ministro atsakomybės klausimas, kuris šią nuostatą – 2 GW ribojimą – atnešė kaip Seimo nario pasiūlymą, apeidamas ir visus formalius derinimus Vyriausybės kanalais, pats būdamas energetikos ministras ir Vyriausybės narys“, – aiškina L. Savickas.
Tai yra visiškai energetikos ministro atsakomybės klausimas
L. Savickas
Jis teigė pats teikęs siūlymus, kuriais siekta naikinti šią nuostatą.
„Šitas ribojimas suveikė kaip atsinaujinančios energetikos plėtros ribojimas ir mes dėl to turime tik mažiau veikiančių atsinaujinančios energetikos gamintojų, kas tiesiogiai koreliuoja su didesnėmis energetikos kainomis“, – įsitikinęs politikas.
Lukas Savickas
L. Savickas įsitikinęs, kad Seime laukia „labai esminės“ diskusijos.

„Jeigu teisingai prisimenu: mano paties įstatymo projektas, kuris iš esmės siūlė naikinti šitą įstatyme numatytą ribojimą, buvo atmestas pateikimo stadijoje viso labo keliais balsais ir grąžintas tobulinti.

Tad manau, kad tarsimės su kolegomis ir neatmesčiau pačios paprasčiausios galimybės pakartotinai ir skubiuoju būdu pateikti dar kartą šį įstatymo projektą, kuris panaikina tą nuostatą įstatyme ir išsprendžia tą klausimą, kuris aiškiai identifikuotas Konstitucinio Teismo sprendime“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.

Seimo posėdyje ketvirtadienį planuojama pateikti dar šiemet sausį registruotą L. Savicko, Algirdo Butkevičiaus ir dalies kitų Seimo narių parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo „siūloma neriboti saulės šviesos energijos elektrinių bei gaminančių vartotojų elektrinių suminės įrengtosios galios“, rašoma aiškinamajame rašte.

Pernai vasarą vadinamuoju „Proveržio paketu“ buvo įtvirtinta, kad 2 GW tinklo pajėgumų skiriami komerciniams projektams, o 2,4 GW – buitiniams gaminantiems vartotojams.

Ministerija: siekiama apginti žmonių interesus, kompensacijų reikalavimas nepriimtinas


Energetikos ministerija „Delfi“ teigė, kad be pernai liepą priimto įstatymo būtų kilę sunkumų fizinių asmenų elektrinių plėtrai. Verslo svarstymus reikalauti kompensacijų ji vadina nepriimtinais.

„Ministerija gina žmonių interesus: be tokios nuostatos įstatyme šiandien tinklo pajėgumai būtų atitekę stambiesiems elektrinių vystytojams ir Lietuvoje neturėtume nė vienos gyventojų pasistatytos nuosavos elektrinės. Todėl saulės parkų vystytojų ketinimai dėl kompensacijų yra nepriimtini ir ministerija dės visas pastangas, kad tokia situacija neįvyktų.

Ką nurodo Konstitucinis Teismas – tai, kad reguliavimas turėtų būti nustatytas ne Vyriausybės nutarimu, o įstatymu. Tai ir padarysime nelaukdami KT nurodyto termino“, – teigia ministerija, turėdama omenyje, kad KT sprendimas oficialiai bus paskelbtas iki 2024 metų gegužės pradžios.
Be tokios nuostatos įstatyme šiandien tinklo pajėgumai būtų atitekę stambiesiems elektrinių vystytojams
Energetikos ministerija
„Delfi“ teiravosi Vyriausybės kanceliarijos, ar Ministrų kabinetas planuoja svarstyti atsakomybės šioje situacijoje klausimą ir ar numatoma keisti sprendimų priėmimo procedūras, siekiant išvengti panašių situacijų, tai yra, sprendimų prieštaravimo Konstitucijai.
Saulės elektrinė

„Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad energetinis saugumas ir patikimumas yra svarbus tikslas, todėl ūkinės veiklos reguliavimas šioje srityje yra galimas ir pateisinamas.

Įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos priimtos siekiant apsaugoti gyventojų interesus, nes be šių nuostatų, tinklo pajėgumai būtų atitekę komercinių saulės elektrinių vystytojams ir Lietuvoje turėtume labai ribotas galimybes gyventojams įsirengti nuosavas saulės elektrines“, – ministerijai paantrino Vyriausybės kanceliarija.

Verslas padėtį mato kitaip: prarasto laiko nesugrąžinsi


Bendrovė „Elektrum Lietuva“, remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skelbiamais dokumentais, yra numačiusi plėtoti tris bendros 182 MW galios projektus, tačiau pagal vasarį priimtą nutarimą, daliai galios (135 MW) būtų taikomi ribojimai.

Įmonės vadovas Martynas Giga teigia, kad KT sprendimas tik patvirtinęs įmonės jau anksčiau išsakytą kritiką dėl įstatymo pakeitimo riboti saulės elektrinių galią iki 2 GW. Anot jo, dar tik ruošiant šį projektą „Elektrum Lietuva“ kėlė klausimą, kodėl numatyta būtent tokia riba, nors iš tikrųjų tinklo pajėgumai esą gerokai didesni.
Nukentėjome ir kaip vystytojas, ir kaip elektros tiekėjas
M. Giga

„Mes patys beveik metams turėjome stabdyti savo pradėtus vystyti saulės projektus ir lygiai tiek pat laiko negalėjome pradėti naujų, o tai reiškia tiesioginius milijoninius nuostolius.
Martynas Giga

Dėl to nukentėjome ir kaip vystytojas, ir kaip elektros tiekėjas, nes visada turėjome aiškią ir užtikrintą garantiją dėl savo vystomų projektų, kad jų pagamintą elektrą parduosime savo klientams, priešingai nei dalis kitų vystytojų, kurie patys neturi klientų“, – teigė M. Giga.

Bendrovė nekomentuoja, ar imsis teisinių veiksmų.

„Aura Power developments“ numačiusi 375 MW projektą, kurio beveik 280 megavatų galiai būtų taikomas ribojimas. Pernai liepą skelbta, kad investicijos sieks 300 mln. eurų.

Bendrovės partnerės Lietuvoje „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius mano, jog KT sprendimas yra teisingas.

„Vėlgi, tenka tik apgailestauti ministro pozicija, jis vietoj to, kad pripažintų padaręs klaidą, pradeda pulti saulės energetikos atstovus, teigdamas neva, kad mes kažką norėjome paimti iš žmonių, o jis neva išgelbėjo juos, sustabdymas viską ir kad būtų sustojusi gaminančių vartotojų plėtra“, – sako A. Radavičius.
Projektų vystymas po to tapo daug sunkesnis
A. Radavičius

„Nieko panašaus. Jis sustabdęs atitolino tiktai mažesnių elektros kainų atėjimą į Lietuvą, nes metams laiko buvo nukelti projektai“, – argumentuoja A. Radavičius.

Jo vertinimu, gali būti, kad dabar net ne visi projektai bus įgyvendinti, nes pasikeitė sąlygos rinkoje, įskaitant ir finansavimo sąlygas. Tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ smarkiai išaugo, skolintis esą daug sudėtingiau, kartu sunkiau pasirašyti tiesiogines elektros pirkimo-pardavimo sutartis (PPA).

„Projektų vystymas po to tapo daug sunkesnis ir tai yra būtent ministro atsakomybė. Mano asmenine nuomone, jis turėtų atsistatydinti po tokio fiasko. Tai čia iš politinės pusės.
Aistis Radavičius

Turi būti sutvarkyti teisės aktai, kurie yra antikonstituciniai, tą turėtų daryti atsakingos institucijos, ministerija, VERT ir kažkaip atstatyti tie pažeisti vystytojų lūkesčiai“, – sako A. Radavičius.

Jis teigia, kad administraciniuose ir teisminiuose procesuose iki šiol remtasi „atsinaujinančių išteklių (įstatymo – red.) nuostata, kuri dabar pripažinta antikonstitucine“, tad esą visa valdžios argumentacija, kodėl nebuvo išduodami plėtros leidimai ir prisijungimo sąlygos, „sugriūna kaip kortų namelis, nes išmušamas pats pagrindas“.

„Manau, kad dabar tikrai yra pagrindo ieškoti teisybės teismuose, teikti kompensacijas, bet netgi ne pinigai šiuo metu svarbiausia. Svarbiausia, kaip elgiasi valdžios institucijos visus šitus metus, kaip jos realiai tyčiojasi iš vystytojų“, – kalbėjo A. Radavičius.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad elektros vartotojai patyrė šimtus milijonų eurų nuostolių, o ir teisminių ginčų gali kilti.

„Tų ieškinių greičiausiai bus, nes dabar yra visa eilė „Litgrid“ ir vystytojų bylų dėl to, kad buvo laiku nepasirašyti 2022 metų ketinimų protokolai, dar iki įstatymo priėmimo ir yra tokių, bent kelis žinau, dėl to, kad jiems išvis tų ketinimo protokolų neleista įgyvendinti (…).
Ieškinių greičiausiai bus
M. Nagevičius
Tad jų šansai prisiteisti kažkokius nuostolius iš valstybės, – greičiausiai iš „Litgrid“, nes kas bus tas pirmasis atsakovas, – po Konstitucinio Teismo sprendimo, matyt, smarkiai padidėjo“, – sako energetikos ekspertas.
Jis argumentuoja, kad vartotojų nuostoliai kilę, nes elektros gamyba nepadidėjo tiek, kiek galėjo. Arba ji paaugs tik maždaug pusantrų metų vėliau nei galėjo. Pasak jo, kiekviena nepastatyta saulės elektrinė lemia aukštesnę elektros rinkos kainą, ypač vasarą. Socialiniame tinkle jis sakė, kad vartotojams tai „kainuos mažiausiai kelis šimtus milijonų eurų“.

„Didžiausia dalis yra dėl „merit order“ efekto: daroma analizė, augant saulėtumui, kaip keičiasi kainos Lietuvoje ir gretimose valstybėse. Tada pagal tai gali įvertinti, kaip esančios saulės elektrinės lemia rinkoje elektros energijos kainą.
Ir jeigu saulės elektrinių toje valstybėje daug, tai pašvietus saulei elektros kainos kritimas joje yra gerokai didesnis“, – vėliau „Delfi“ komentavo M. Nagevičius.
Neišspręs pagrindinės problemos – prarasto laiko
M. Nagevičius

Konfederacijos prezidentas pridūrė, kad reikia skaičiuoti ir tai, kiek pajamų netenka nuomotojai, kurie nuomoja savo žemę saulės elektrinių vystytojams, ko netenka vietinės bendruomenės dėl gamybos mokesčio.

Anot jo, tolesni sprendimai Seime vis tiek nepakeis to, kas jau padaryta. Jis svarsto, kad galbūt pagelbėtų, jeigu išduoti plėtros leidimai būtų dabar pataisyti ir neliktų ribojimų.

„Neišspręs pagrindinės problemos – prarasto laiko. Jeigu galėtų mus pernešti į 2022 metų pavasarį ir padaryti viską iš naujo, tai būtų sprendimas, bet, deja, mes to negalime padaryti. (…) Pati pagrindinė problema, kad yra prarastas laikas“, – sako M. Nagevičius.

Teisės ekspertai: valdžiai duodama laiko, bet reikia politinės valios


Vilniaus universiteto (VU) Privatinės teisės katedros docentas Paulius Miliauskas komentuoja, kad Konstitucinis Teismas nurodė, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 str. 10 d. Konstitucijai prieštaraujama ta dalimi, kuria nėra nuspręsta dėl kompensavimo tvarkos asmenims, kurie dėl pasikeitusio reguliavimo nebegalės toliau vykdyti suplanuotos veiklos.
Žiūrėsime, ar Seimui pakaks politinės valios nustatyti kompensavimo mechanizmą
P. Miliauskas

„Taigi, kompensavimo taisyklės turėtų būti nustatytos Seimo. Žinoma, žiūrėsime, ar Seimui pakaks politinės valios nustatyti kompensavimo mechanizmą. Jeigu Seimas nenustatys sąžiningų verslo prarastų nuostolių kompensavimo taisyklių, tuomet neabejoju, kad verslo subjektai pradės reikšti ieškinius dėl antikonstitucinio reguliavimo jiems sukeltų nuostolių“, – sako ekspertas.

Saulės elektrinė

Tačiau jis kelia klausimą dėl įstatymo taikymo atgaline tvarka prašymams ir ketinimų protokolams, kurie jau buvo sudaryti iki įstatymo nuostatos įsigaliojimo.

„Ši problema neišsisprendžia vien tik pakeitus teisės akto formą. Įstatymo pritaikymo atgal problemą reikia rimtai spręsti, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos. Jeigu problema bus tiesiog nustumta į priekį, perkelta į kitos rūšies teisės aktą, – ir vėl bus ginčas, nes įstatymo pritaikymo atgaline data klausimas liks neišspręstas. Mano vertinimu, verslas turi galimybių bylinėtis su valstybe“, – sako P. Miliauskas.

Anot jo, pagal teismų praktiką įmanoma reikalauti žalos iš valstybės institucijų atlyginimo, jeigu jos subjektų atžvilgiu priėmė sprendimus, remdamosi KT pripažintais antikonstituciniais aktais. Vis dėlto, tokią teisę išlaiko tie subjektai, kurie aktyviai nesutiko su valstybės institucijų aktais (ginčijo juos teisme), pabrėžia ekspertas.

Tuo metu advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Paulius Markovas teigia, kad Konstitucinis Teismas priėmė labiau deklaratyvų nutarimą, kuriuo pasakė, kad ne tiek pats reguliavimas blogas turinio prasme, – problema ta, jog tą reguliavimą įtvirtino netinkamas teisės aktas, tai yra, kad vietoj įstatymo, vietoj Seimo valios, reguliavimas buvo nustatytas Vyriausybės nutarime.

„Tai čia yra pagrindinė Konstitucinio Teismo mintis ir niekas nepasakė iš esmės, kad tas reguliavimas, kuris buvo nustatytas Vyriausybės nutarime, yra kažkoks blogas turinio prasme“, – priduria advokatas.
Paulius Markovas

Jis atkreipia dėmesį, kad oficialiai teisės aktų duomenų bazėje KT verdiktas bus paskelbtas tik gegužės 2 dieną, kitaip tariant, iki tol jis nėra vykdytinas, o valdžia gaunanti laiko „susitvarkyti“.

„Energetikos ministras lyg taip ir pasakė, kad bus imtasi priemonių tą patį reguliavimą turinio prasme perkelti iš Vyriausybės nutarimo į įstatymą. Tai jeigu taip įvyks, tai iš esmės verslo reguliacinė aplinka nepasikeis.

Bus tik klausimas, ar už tą laikotarpi, kai buvo tas teisinis disputas dėl tinkamumo fakto, ar už tą laikotarpį bus galima kažką sugalvoti ir prisiteisti“, – sako P. Markovas.
Niekas nepasakė iš esmės, kad tas reguliavimas, kuris buvo nustatytas Vyriausybės nutarime, yra kažkoks blogas turinio prasme
P. Markovas
Jis teigia, kad dabar labai svarbu, kaip Seimas ištaisys tą trūkumą, kurį nurodė Konstitucinis Teismas. Jeigu bus ištaisyta tinkamai, tuomet šansų verslui sėkmingai bylinėtis bus nedaug.

„Bet jeigu bus nepriimtas laiku tas reguliavimas dėl to, kad artėja rinkimai, „dūžta lėkštės“ Seime ir gali pritrūkti balsų, arba bus priimtas dabar kažkoks kitoks reguliavimas, kuris dar labiau pablogina verslo padėtį, lyginant su Vyriausybės nutarimu, – tai tada jau iš tikrųjų atsiras pagrindas pagalvoti dėl, pavyzdžiui, žalos atlyginimo“ (…).

Jeigu dabar įstatyme atsirastų dar kitoks reguliavimas, dar griežtesnis, suvaržantis verslą, na, tada natūralu, kad verslas gali sakyti „žiūrėkite, čia jau virš visko“, – sako „Cobalt“ partneris.

Pasak P. Markovo, lieka klausimas, ar užteks politinės valios nubalsuoti už tokį įstatymo projektą laiku.

P. Miliauskas sako, kad į galimus nuostolius verta pažvelgti iš kelių skirtingų perspektyvų:

  • žala saulės parkų vystytojams, kadangi jiems turi būti atkurta teisė vystyti projektus pagal sąlygas, buvusias iki neteisėto įstatymo priėmimo, o jeigu tai nebus padaryta, tai jie patirs žalos;
  • žala dėl užvilkintų projektų, prarasto laiko dėl antikonstitucinių įstatymų;
  • žala kiekvienam vartotojui, nes dėl neišvystytų projektų nesumažėjo elektros kaina ir visi vartotojai realiai moka už elektrą daugiau nei ji kainuotų išvysčius visus planuotus projektus.
„Manau, kad didesnės nei 2 GW ribos nustatymas (kuri dar nebūtų peržengta) būtų daug racionalesnis situacijos sprendimo būdas, jeigu Seimo nariai įsitikinę saulės šviesos elektrinių galios ribojimo būtinumu (aš bet kokio galios ribojimo reikalingumą apskritai kvestionuoju, nes jis dažnu atveju neproporcingas siekiamiems tikslams)“, – sako teisininkas.
Paulius Miliauskas

Jis pažymi, kad čia kyla du svarbūs klausimai: pirma, kokia tuomet turėtų būti ta riba, ir, antra, nustatymas tos galios ribos, kuri dar nėra pasiekta, savaime neišspręstų verslo jau patirtų nuostolių dėl sustabdytos elektrinių plėtros 2022 m. liepos mėn. – 2024 m. gegužės 2 d. (dieną, kai oficialiai bus paskelbtas KT nutarimas).

Dar daugiau, jeigu Energetikos ministerija laikytų, kad Vyriausybės nutarimo perkėlimas į įstatymą yra optimalus sprendimo būdas, toks požiūris būtų „nihilistinis“.

„Nes laikoma, kad Seimas turi vykdyti Vyriausybės nurodymus ir aklai perkelti antikonstitucines nuostatas. Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia ir savarankiškai priima teisės aktus. Taip pat lieka neišspręstas taisyklių galiojimo atgal klausimas“, – sako advokatas.

Vyriausybės nutarimo kopijavimas į įstatymą nespręs problemos
P. Miliauskas

„Bet kuriuo atveju, Vyriausybės nutarimo kopijavimas į įstatymą nespręs problemos, nes pats Vyriausybės nutarimas yra ydingas – jame nėra visų KT nutarime nurodytų aspektų, kurie turi būti aptarti įstatyme“, – teigia jis.

„Cobalt“ partneris P. Markovas vis dėlto laikosi pozicijos, kad KT, vertindamas reguliavimo teisėtumą, nevertino, koks buvo projektų užvilkinimas ar delsimas.

„Toks klausimas net nebuvo keliamas. Ir čia įdomiausia tai, kad uždelsimas buvo akivaizdus, maždaug 8 mėnesių, visiškai be pagrindo, jeigu taip žiūrėtume pagal teisinį reguliavimą tuo metu: tiek tinklo operatoriai, tiek VERT buvo tiesiog sustabdę sprendimų priėmimą pagal telefoninę teisę.

Buvo, kaip suprantame, skambutis iš misterijos ir pasakymas, kad yra rengiamas naujas reguliavimas, ir kol tas reguliavimas nebus parengtas, reikia sustabdyti visą tolimesnę saulės plėtrą“, – sako P. Markovas.
Uždelsimas buvo akivaizdus, maždaug 8 mėnesių, visiškai be pagrindo
P. Markovas
Jo požiūriu, pažeidimo būta, tačiau vėlgi, negalima sakyti, jog tie parkai – net ir be vėlavimo – šiuo metu jau būtų pastatyti ir veiktų.
Elektros tinklas

Mato galimybę bylinėtis

„Rene Group“ vadovas A. Radavičius sako, kad bendrovei turėjo būti išduotas leidimas plėtrai minėtam parkui Ignalinoje pernai metais, bet jis nebuvo išduotas ir nebuvo atsisakyta jo išduoti.

„Nors įstatymas numato terminus, per kurį VERT turi išduoti arba atsiųsti motyvuotą atsisakymą – 30 dienų. To nebuvo. Mes laikome, kad plėtros leidimas turėjo būti išduotas pagal nutylėjimą. Dėl to kreipėmės į „Litgrid“, prašydami išduoti prijungimo sąlygas, jie atsisakė remdamiesi šitu straipsniu, kuris dabar pripažintas antikonstituciniu. Teismas irgi beveik po metų laiko atmetė ieškinį sakydamas, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus ir irgi remiasi šitu antikonstituciniu įstatymu.
Bandysime reaguoti, jeigu manysime, kad tai nėra daroma teisingai
A. Radavičius

Dabar, teikiant apeliaciją, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad tas straipsnis, kuriuo iki šiol buvo remtasi, yra antikonstitucinis, manau, suteikia pagrindo reikalauti, kad būtų atstatytos tos pažeistos teisės“, – sakė A. Radavičius.

Anot jo, tikėtina, kad ir Seime vyks diskusijos dėl įstatymo pakeitimo.

„Žiūrėsime, stebėsime iš arti, kaip yra tai daroma ir bandysime reaguoti, jeigu manysime, kad tai nėra daroma teisingai“, – sako A. Radavičius.

Tuo metu LAIEK prezidentas, energetikos ekspertas M. Nagevičius, paklaustas, ar pats Vyriausybės nutarimas bent kažkiek pagerino situaciją dėl pernai vasarą priimto įstatymo, teigė, kad nutarimas „pajudino situaciją iš mirties taško, buvo žingsnis į priekį“.

„Nes iki vasario 1 dienos nutarimo iš viso buvo užblokuota visa saulės energetikos plėtra ir visi laukė, kada tarp vystytojų baigsis „grožio konkursas“, kur bus pasirinkti vystytojai, telpantys į 2 gigavatų kvotą iš keturių su trupučiu gigavato, norinčių vystyti“, – sako M. Nagevičius, pridurdamas, kad nutarimu, iš kitos pusės, įvestas gamybos ribojimas.

Teismas ir pinigai

Jis pabrėžia, jog nutarimu vis dėlto mėginta spręsti aukštesnio teisės akto – įstatymo – klaidą.

„Įdomu, kad tuo metu ir Teisingumo ministerija savo išvadose rašė, derinant tą projektą, kad čia galimas prieštaravimas Konstitucijai, kad įstatymas taisomas Vyriausybės nutarimu. Dabar Konstitucinis Teismas pripažino, kad taip ir yra.

Jau buvo tie perspėjimai ir iš rinkos, kad taip nereikia daryti ir 2022 metų rudenį pykomės su ministru. Signalų buvo pakankamai. Problema buvo, kad dėl ambicijos nenorėta jų klausyti“, – sako pašnekovas.
Signalų buvo pakankamai. Problema buvo, kad dėl ambicijos nenorėta jų klausyti
M. Nagevičius
Konstitucinis Teismas nagrinėjo šią bylą pagal sujungtus Seimo narių grupės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymus.

KT teigia, kad Seimas, nustatęs saulės elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą (2 GW) ir laikinai sustabdęs saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą, siekė užtikrinti viešąjį interesą.

Bet: nenustatęs, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės elektrinių įrengimo procesą, ūkinė veikla, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo esmines elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygas, draudimus ir ribojimus nustatyti įstatymu.

Konstitucinis Teismas taip pat teigia, kad Vyriausybės vasario 1 dienos nutarime nustatytas teisinis reguliavimas, – pagal kurį galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, – konkuruoja su nustatytuoju įstatyme, nėra paisoma iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams.

„Vyriausybės 2023 metų vasario 1 dienos nutarime yra įtvirtintos esminės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, kurios, kaip minėta, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnį, turi būti nustatytos įstatymu“, – teigia Konstitucinis Teismas.