Investavo milijonus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad pramonė ir verslas jau anksčiau pasisakė apie tam tikrų taršos mokesčių didinimą, tačiau, kaip tikino, buvo aiškinta, jog visiems šie mokesčiai turėtų būti vienodi, nepriklausomai, kokie gamtos ištekliai naudojami, ar kalbama apie naftą, ar apie dujas ir skirtingas jų rūšis.
„Tačiau per pandemiją, kai elektra ir žemės ūkio produkcijos šildymas smarkiai išbrango, verslas nuo gamtinių dujų perėjo prie suskystintų naftos dujų (SND), nes tai leido būti laisvesniems.
Čia kalbame apie paukštynus, apie maisto, atliekų perdirbimo gamyklas“, – sakė jis.
Kaip tikino, įmonės investavo į naujas jėgaines, SND naudojo savo produkcijos gamybai.
„O dabar išeina, kad nuo Naujųjų SND yra didinamas akcizas, o paprastos gamtinės dujos nebrangsta. Tai kur tada lygybė?“, – svarstė jis.
V. Janulevičiaus teigimu, nors iki kitų metų pradžios, kada įsigalios nauji akcizų tarifai, laiko dar yra, sprendimų ieškoti reikės.
„Dabar visi įsigijo įrangą, kad diversifikuotųsi, nebūtų priklausomi, o atsitiko taip, kad kaip tik turės susimokėti.
Mes ieškosime sprendimo pataisoms, nes išeina didelis išskirtinumas“, – teigė jis.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Jis pabrėžė, kad šioje situacijoje verslas jaučiasi apgautas. Pasak jo, paukštynų fermos yra labai stambios dujų vartotojos, o, kilus energijos kainoms visi ieškojo, kaip sutaupyti, todėl įsirengė naujų įrengimų.
„Buvo ieškoma alternatyvių šaltinių, buvo baimė, kad gamtinių dujų trūks dėl karo.
Kas investavo 100 tūkst., kas 500 tūkst., kas 3 mln. eurų, kaip „Vilniaus“ ar „Kaišiadorių“ paukštynai. Dabar išeina, kad bus akcizas, o investuotos lėšos atsipirkti nespėjo“, – sakė jis.
Gali didėti produkcijos įkainiai
G. Kauzonas pabrėžė, kad įmonės, nenorėdamos mokėti akcizo, turėtų vėl investuoti, ieškoti, kaip apšildyti patalpas.
„Arba jau padarytas investicijas reikės „nurašyti“ į nuostolį ir tai atsilieps produktų kainoms. Jas tada reikės kelti, kito kelio nėra“, – svarstė jis.
Pasak paukštininkystės asociacijos atstovo, pramonėje dabar tikras sąmyšis.
„Verslas jaučiasi „pagautas“ ir apgautas“, – tikino G. Kauzonas.
AB „Panevėžio stiklas“ generalinis direktorius Gintaras Petrauskas pasakojo, kad jų įmonė taip pat investavo į SND. Investicijos pernai siekė pusę milijono eurų.
„Žmoniškai perėjome nuo įvežtinio kuro prie vietinio.
Teoriškai, matuojant propano ir butano tarša yra didesnė (nei gamtinių dujų), bet jis kaloringesnis, todėl yra skiedžiamas su oru ir vis tiek gaunama ta pati tarša. Todėl jei kas sako, kad SND yra taršesnis būdas, tai netiesa“, – aiškino vadovas.
Jis tikino skaičiavęs, kad jei niekas nepasikeis, įmonė kas mėnesį vien už akcizą dujoms turės sumokėti po 70 tūkst. Eur.
„Metams išeina 840 tūkst. Eur. Šiemet investicijos į kuro pakeitimą siekė 7 mln. Eur, bet jų grąžinimas paskaičiuotas iš galimo pelno. Visgi tai reiškia, kad dėl šio akcizo per metus jis sumažėtų dar beveik milijonu.
Mums reikės dirbti dar efektyviau, gal ko nors nedaryti, gal ne taip greitai kelti atlyginimus. Lazda visada turi du galus“, – įspėjo G. Petrauskas.
UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri užsiima šalutinės gyvūninės kilmės produktų perdirbimu ir naikinimu, generalinis direktorius Rimantas Smolskis tikino, kad problemų tai sudarys kone visai pramonei, o jų įmonė į SND investavo apie 1 mln. Eur.
„Vyriausybė skatino pereiti prie suskystintų dujų. Nepradėjome normaliai dirbti, o valstybė kardinaliai pakeitė poziciją. Dabar jie to nebeskatina ir įveda akcizą. Jis kartų kartais bus didesnis nei gamtinėms dujoms. Tai atrodo keistai“, – svarstė jis.
R. Smolskis skaičiavo, kad kaštai dujoms išaugs dvigubai, todėl įmonės dalį nuostolių padengs pačios, o kitą dalį perkels ant vartotojų pečių.
„Būsime priversti taip pasielgti. Galvosime, kaip naštą dalintis“, – teigė jis.
Ministerija: toks perėjimas nėra skatintinas
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad nuo Naujųjų SND bus taikomas 304 Eur už toną siekiantis akcizas, o nuo 2025-ųjų naftos dujoms bus taikomos ir akcizų CO2 dedamosios, kurios papildomai sieks 30,6 Eur tonai ir su metais didės.
Tuo tarpu gamtinės dujos išskiriamos iš naftos dujų ir apmokestinamos atskirai. Gamtinių dujų, naudojamų šildymui (verslo reikmėms) akcizas didės nuo 2026-ųjų.
Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis aiškino, kad CO2 dedamoji gamtinėms dujoms išvis nebus netaikoma.
„CO2 tarifas (akcizo dedamoji) bus pradėtas taikyti tik nuo 2025 m. ir jo dydis yra susietas su kiekvienos kuro rūšies poveikiu klimato kaitai.
Atsižvelgiant į EBPO ir Europos Komisijos rekomendacijas bei siekiant užtikrinti Lietuvai nustatytų ŠESD mažinimo tikslų įgyvendinimą ir kad ateityje nereikėtų mokėti šimtamilijoninių baudų iš valstybės biudžeto, įstatyme atsisakyta lengvatų iškastiniam kurui“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie verslo perėjimą nuo gamtinių prie naftos dujų, jis tikino, kad toks dalykas nėra skatintinas.
„Naftos dujos savo prigimtimi yra taršesnė kuro rūšis. Atsižvelgiant į nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenis, naftos dujų poveikis klimato kaitai yra 17 proc. didesnis nei gamtinių dujų.
Be to, gamtinių dujų atveju, jas galima maišyti su atsinaujinančiomis biodujomis, tokiu būdu dar labiau sumažinant poveikį klimato kaitai, ko negalima daryti SND atveju.
Bendrai, Aplinkos ministerija skatina biometano dujų naudojimą, todėl iš Klimato kaitos programos lėšų skiria paramą biometano dujų gamybai bei biodujų valymo įrenginiams įrengti. Šiemet buvo skirta 31 mln. eurų. Investicijos į biometano dujų gamybą ir biodujų valymą skatina žaliosios energetikos plėtrą, mažina iškastinio kuro naudojimą ir padeda siekti klimato švelninimo tikslų.
Greitesnis verslo perėjimas nuo iškastinio kuro žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos lems didesnį konkurencingumą, kadangi bus naudojamos atsinaujinančios netaršios vietinės kilmės kuro rūšys, taip pat mažės priklausomybė nuo importo iš šalių, esančių už ES ribų“, – teigė T. Aukštinaitis.
Kokią įtaką SND akcizo atsiradimas turės verslui, ministerija neatsakė.