Gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas įsitikinęs, kad gamtininkams ir Kintų gyventojams įtarimą kels bet kokia dėmelė Kuršių mariose ar netinkamas kvapas.
„Jeigu taip atsitiks, kad projektas bus realizuotas, visuomenė bus labai reikli – kiekviena dėmelė Kuršių mariose, ar tai būtų naftos ar ne naftos, kiekvienas kvapas, dūmelis, galų gale nusimatantys tie triukšmingi transporto priemonių srautai, einantys per Kintų gyvenvietę, bus daugybę kartų kreiptasi, rašomi skundai į aplinkos apsaugos institucijas“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime teigė E. Greimas.
Jo teigimu, „Minijos nafta“ nori įsikurti arti gyvenvietės ir labai gamtai jautrioje teritorijoje.
Pasak jo, nepaisant „Minijos naftos“ patikinimų, kad visi taršos šaltiniai bus izoliuoti keliais sluoksniais, niekada nebus galima apsidrausti nuo avarijų ir kitų nesklandumų.
„Įvykus didelei ar ir mažesnei avarijai greičiausiai susidursime su „Natura 2000“ teritorijos pažeidimu, o „Natura 2000“ steigimas ir priežiūra, apsaugos režimas yra ne tik mūsų nacionalinis, bet ir ES bendras reikalas, todėl atsiranda gamtininkų ir visuomenės teisė skųsti šį objektą, jeigu jis iš tiesų bus taršus, jo atsiradimą, procedūras ES aplinkos institucijoms“, – įspėjo E. Greimas.
Tuo metu Kintų bendruomenės narys Andrius Varnas sako, kad kintiškiai niekada nebuvo griežtai prieš naftos gavybą, bet siūlė verslui gręžti kelis kilometrus nuo kranto, kur statyba netrukdytų žmonėms, o transportas važiuotų aplinkkeliais.
„Aišku, reikėtų suremontuoti kelius, reikėtų daryti gręžinį iškreivintą, ilgą. Tai kainuoja“, – pareiškė A. Varnas.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis „Minijos naftos“ ketinimus be konkurso Kintuose gauti leidimą išgauti naftą vadina agresyvia verslo politika.
„Iki šiol „Minijos nafta“ net neturi leidimo vystyti naftos gavybą už licencinio ploto ribų“, – aiškino A. Kližentis.
Jis pabrėžė, kad Šilutės rajono bendrajame plane Kuršių marių pakrantė ties Kintais numatyta kaip rekreacinė zona, o kita ūkinė veikla, taip pat ir naftos gavyba nenumatyta.
Anot jo, naftos gavyba planuojama vandens apsaugos juostoje, kurioje ši veikla jau draudžiama įstatymu.
„Planuojama teritorija yra užpelkėjusi, o polaidžių ir potvynių metu dažnai užliejama, turinti susisiekimo su Kuršių mariomis kanalų sistemas, todėl naftos gavybos metu susidariusios atliekos turės poveikį Nemuno deltos regioninio parko, Kuršių marių biosferos poligono saugomoms vertybėms ir mūsų sukurtiems rekreaciniams ištekliams“, – tvirtino A. Kližentis.
Seimo Audito komiteto vadovas, buvęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis prognozuoja, kad bendrovės užmojai gali neigiamai paveikti gamtą ir pakeistų aplinką, nes planuojamos naftos išgavimo aikštelės yra arti saugomų teritorijų.
Pasak jo, Kintų gyventojai ir turistai neteks sveikos aplinkos, tai turės įtakos krašto plėtros strategijai.
„Nes naftos gavybos metu teršalai išsiskirs į orą“, – teigė Z. Balčytis.
„Minijos nafta“ be konkurso gauti leidimą išgauti naftą Kintuose siekia nuo 2003-ųjų. Paskutinis prašymas Lietuvos geologijos tarnybai pateiktas prieš metus.
Bendrovė nurodo, kad dabar naudoja aštuonis naftos telkinius Klaipėdos bei Šilutės rajonuose – Vilkyčių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Dieglių, Pocių, Sakučių, Kiškių ir Agluonėnų vietovėse, kur yra 31 įvairios paskirties gręžinys, tačiau nafta išgaunama iš 15 gręžinių.
„Minijos naftos“ akcijas valdo Lenkijos naftos koncerno „Lotos Petrobaltic S. A.“ antrinė bendrovė „Lotos Geonafta“ ir Danijos įmonė „Odin Energi“.