Kaip rašoma Energetikos ministerijos pranešime, planas, kuris bus pristatytas šio trečiadienio Vyriausybės pasitarime, parengtas remiantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis, kitų šalių taupymo planų ir rekomendacijų analize bei valstybės valdomo turto duomenimis apie energetines sąnaudas.
Tarp siūlomų greitojo poveikio priemonių – temperatūros patalpose sumažinimas iki 19 laipsnių šildymo sezono metu, vasarą – kondicionierių temperatūros pakėlimas iki 27 laipsnių, karšto vandens išjungimas viešojo sektoriaus pastatuose ir kitos priemonės.
Nuotolinį darbą taikančioms institucijoms siūloma taikyti jį penktadieniais ir pirmadieniais – taip pastatų administratoriams atsirastų galimybė keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių.
Taip pat siūloma dviem mėnesiais prailginti maksimalaus 110 km/h leistino greičio ribojimą greitkeliuose. Tai reiškia, kad maksimalus 110 km/h leistinas greitis greitkeliuose įsigaliotų jau nuo spalio ir tęstųsi iki gegužės vietoj šiuo metu galiojančio lapkričio-kovo mėn. periodo.
Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausius energetinius nuostolius patiriame dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų. Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pvz., karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis.
Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Palyginimui, Turto banko duomenimis, dar 2021 m. jos buvo 98 mln. eurų. Planuojama, jog įgyvendinus energijos taupymo priemonių planą, valstybei kasmet pavyktų sutaupyti apie 140-160 GWh sunaudojamos energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.
Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms bus nustatyti energijos sutaupymo tikslai, kurių pastarosios bus įpareigotos pasiekti per ateinančius dvejus metus. Jos galės naudotis valstybės tam skirta parama – iš viso 189 mln. eurų iš skirtingų ES finansavimo priemonių.
2014-2020 m. viešųjų pastatų atnaujinimui buvo 113 mln. eurų valstybės paramos per įvairias finansavimo priemones, tačiau panaudota mažiau nei dešimtadalis – vos 9 mln. eurų.
Turto banko 2020 m. duomenimis, nekilnojamąjį turtą iš viso valdė beveik 500 (494) valstybės institucijų ir įstaigų, kurių bendras plotas – 9,85 mln. kv. metrų. VĮ Turto bankas valdo kiek daugiau nei dešimtadalį, arba 12 proc., viso valstybės nekilnojamojo turto – iš viso apie 1,2 mln. kv. metrų. Savivaldybės valdo apie 9,44 mln. kv. metrų nekilnojamo turto.