„Aš labai skeptiškai žiūriu į tą polėkį Lietuvos grandiozines statybas pradėti vėl. Tai man tas terminalo klausimas yra... Mes galim mažesnį pasistatyti“, – „Žinių radijui“ sakė M. Starkevičiūtė.
Ekonomistės teigimu, vienintelė Lietuva atsisakė paramos dujų terminalui ir nusprendė jį statyti iš savų lėšų: „Kalbant apie biudžetą, lenkai gavo paramą terminalui, estai gavo paramą terminalui, vienintelė Lietuva nutarė jį pastatyti žmonių sąskaita, be jokios paramos. Aš liudininkė, kad Lietuvai tokia parama buvo siūloma. Mes atsisakėme dėl tarpusavio ginčų“.
Pasak M. Starkevičiūtės, atominės elektrinės statybos taip pat kelia labai daug neaiškumų.
„Atominė elektrinė – irgi grandiozinis projektas. Čia yra nepriklausomybės klausimai, bet reikia (įvertinti – red.), kaip tai bus efektyviai padaryta. Ar tas atominės elektrinės projektas kartu duos ir technologijas, centrus, pavyzdžiui, technologinius. Reikia iš karto apie tai kalbėti, kad darbo vietos būtų ne tik energetikams, bet ir jaunimui, kuris nori vystyti naujas idėjas. Aš manau, kad Lietuva kabinama ant energetinės adatos“, – teigė ekonomistė.
Visą diskusiją apie naująjį projektuojamą 2014-2020 m. Europos Sąjungos biudžetą, praleistą progą įsivesti eurą ir tai ar Lietuva netaps Europos provincija klausykite šeštadienį 11.00 val. „Žinių radijo“ laidoje „Aš manau!“ (kartojimas – 18.00 val.). Laidą veda Aurimas Perednis.
