Be to, teismas pirmadienį dar kartą svarstys konkurso nelaimėjusios bendrovės „MT Group“ prašymą jį laikinai stabdyti ir neleisti pasirašyti sutarties su laimėtoja „Alvora“. Konkursą yra sustabdžiusi Viešųjų pirkimų tarnyba, kitą savaitę turinti paskelbti išvadą, ar jis gali būti tęsiamas.
Seimo komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas BNS patvirtino, kad prašymą įtraukti klausimą į komiteto darbotvarkę pateikė opoziciniai konservatoriai.
„Tą raštą mes įsitraukėme į savo posėdžio darbotvarkę kaip paskutinį klausimą ir tada svarstysime, ką toliau darome. Jie prašo apsvarstyti tam tikrus klausimus – dėl „Amber Grid“ ir Birių krovinių terminalo“, – BNS sakė D. Gaižauskas.
Pasak jo, kreipimąsi dėl „Amber Grid“ konkurso, kaip ir dėl Birių krovinių terminalo investicijų Klaipėdos uoste, pasirašė konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, liberalas Virgilijus Alekna ir Mišrios Seimo grupės narys Vytautas Bakas.
L. Kasčiūnas BNS sakė, kad opozicijai kyla klausimų dėl „Alvoros“ verslo ryšių Baltarusijoje ir vyriausybinėje strateginių įmonių sandorius tikrinančioje komisijoje vykusių svarstymų.
„Norime išsiaiškinti, kaip vyriausybinėje komisijoje vyko svarstymai dėl „Alvoros“ verslo ryšių Baltarusijoje ir kokia buvo VSD pozicija“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Antroje vietoje konkurse likusios „MT Group“ vadovo pavaduotojas Simonas Kunickas BNS patvirtino, kad įmonė jau trečią kartą kreipėsi į teismą prašydama laikinai stabdyti konkurso procedūras ir neleisti pasirašyti sutarties su „Alvora“.
Vilniaus apygardos teisme šį prašymą pirmadienį svarstys trijų teisėjų kolegija. Anksčiau vienintelė bylos teisėja Jelena Šiškina du kartus atmetė tokį įmonės prašymą.
„Kadangi VPT užfiksavo grubius pažeidimus, labai vienareikšmiai viskas parašyta, plius VPT pasakė, kad dėl kito tyrimo kol kas nerado pažeidimų, bet atkreipė teismo dėmesį, kad jų draudimas pasirašyti sutartį nustos galioti (VPT galutinę išvadą turėtų paskelbti iki spalio 8 dienos – BNS) ir dėl to teismas turi tą klausimą spręsti. Tuo pagrindu mes dar kartą sakome, mielas teisme, atkreipkite dėmesį, VPT mato didelę problemą, nustatė pažeidimų“, – BNS aiškino S. Kunickas.
„Tikimės, kad teismas pagaliau atsižvelgs į mūsų prašymą“, – pridūrė jis.
Bendrovė, konkurse dalyvavusi kartu su partnere, Lenkijos energetikos objektų statytoja "Rafako", teigia, kad jis vyko neskaidriai, pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras. Be to, ji abejoja ir „Alvoros“ atitiktimi nacionalinio saugumo kriterijams, nes įmonė esą įgyvendina daug projektų Baltarusijoje.
VPT, vertinusi tik teismui neapskųstus „Amber Grid“ sprendimus konkurse, Vilniaus apygardos teismui pateikė išvadą, kad jame galėjo būti pažeidimų – įmonė galėjo neleistinai keisti jo sąlygų aiškinimą ir turinį bei nepagrįstai suteikti ekonominio vertinimo balų „Alvorai“.
Tačiau, anot VPT, dėl to turėtų pasisakyti teismas. Tarnyba teismui taip pat pranešė, kad jos atlikto vertinimo apimtyje įstatymo pažeidimų preliminariai nenustatyta ir ji turėtų atšaukti draudimą įmonei pasirašyti sutartį su „Alvora“, tačiau laimėtojo parinkimo teisėtumą turėtų nagrinėti teismas.
Be to, VPT taip pat kilo abejonių, kodėl „Alvoros“ pasiūlymas buvo galutinai įvertintas tik Vyriausybei patvirtinus „Amber Grid“ saugumo planą, tuo metu kiti dalyviai buvo vertinami iki šio plano priėmimo.
Pati „Amber Grid“ teigia, kad konkursą vykdė sąžiningai, užtikrinant dalyvių lygiateisiškumą bei skaidrumą.
VPT nurodymu „Amber Grid“ negalint pasirašyti sutarties su konkurso laimėtoja „Alvora“, bendrovė atšaukė kitą antradienį planuotą oficialų dujotiekio darbų pradžios renginį, į kurį buvo kviečiami Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos partneriai, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių atstovai.
„Amber Grid“ dar rugsėjį ketino pasirašyti 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su „Alvora“. „MT Group“ pasiūlymo kaina konkurse siekė 84,985 mln. eurų (be PVM).
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.
Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.
Pastačius jungtį, Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.