Sutarta 1,8 mln. barelių per dieną ribojimą tęsti visus kitus metus, o ne nutraukti kovą, kaip buvo planuota anksčiau.
Kaip pastebima SEB banko leidinyje „Biržos laikmatis“, didžiausiu netikėtumu rinkos apžvalgininkams tapo tai, kad prie susitarimo prisijungė ir Rusija – dėl jos dalyvavimo buvo smarkiai abejota.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sakė, kad Rusijos dvejonės buvo susijusios su nenoru prarasti savo rinkos dalį.
„Kuo ilgiau laikys aukštas kainas, tuo bus didesnė paskata investuoti į skalūnus, atsinaujinančius išteklius“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, Ž. Mauricas atkreipė dėmesį į Kiniją, kuri pastaruoju metu sukasi nuo naftos, pereina prie elektrinių transporto priemonių.
Ekonomistas Rusijai naftos eksporto fronte piešė niūrią ateitį ir siūlė daugiau vilčių dėti į dujas.
„Dabar vyksta tik laiko pirkimas, kad būtų dar galima padidinti savo biudžeto pajamas. Ilgesnėje perspektyvoje OPEC neturi svertų išlaikyti didesnes kainas. Be to, kuo jie tuos svertus aktyviau naudos dabar, tuo jų efektyvumas ateityje bus mažesnis“, – sakė jis.
Ž. Mauricas prognozavo, kad dabartinis naftos kainų pakilimas dar tęsis 3–5 metus, tačiau po to jis turėtų išsilyginti arba mažėti.
Kainos kyla
„Brent“ rūšies naftos kaina po OPEC sprendimo pakilo 0,73 proc., iki 63,57 JAV dolerio už barelį.
Nuo tada, kai susitarimas buvo sudarytas prieš metus, nafta pabrango daugiau nei 20 dolerių už barelį, bet OPEC dar nori įgyvendinti pagrindinį savo tikslą – grąžinti pasaulines atsargas į penkerių metų vidutinį lygį.
Kai kurie „The New York Times“ cituojami analitikai prognozuoja, kad „Brent“ 2018 metais gali pabrangti iki 70 dolerių už barelį.
2014 metais naftos kainos buvo viršijusios 100 dolerių už barelį ribą.
Kartais juda skirtingomis kryptimis
„Orlen Lietuvos“ atstovas spaudai Tomas Digaitis sakė, kad kylančios naftos kainos kuro rinką pasiekia po kurio laiko.
„Žaliavinės naftos ir degalų rinkos yra atskiros, dažnai net judančios priešinga kryptimi. Ilguoju periodu padidėjusi naftos kaina veda į mažėjančias perdirbėjų maržas, kas lemia didėjančią degalų kainą.
Tai veikia ir priešingai: netikėti (arba nepagrįsti vartojimu) naftos kainos kritimai dažnai lemia didėjančias naftos perdirbėjų maržas, kas lemia didėjančius perdirbimo kiekius. O norint parduoti daugiau, reikia mažinti kainą“, – komentavo jis.
T. Digatis dar sakė, kad šiuo metu žaliavinės naftos rinkoje pastebimas pastovus kainos augimas. Tačiau jis teigė nematantis makroekonominių prielaidų dideliam ar greitam degalų kainų kilimui.
„Geopolitinė įtampa, jei ji kils, viską gali pakeisti“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis sakė, kad degalų kainos priklauso nuo daugybės faktorių, iš kurių vienas svarbiausių yra žaliavų kainų pokyčiai.
„Sunku pasakyti, kada ir kokiu mastu jie atsispindės galutinėje kainoje vartotojui, nes tai lemia didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje esančios degalų atsargos, degalų paklausa ir vartojimo intensyvumas, taip pat – konkurencinė aplinka ir jos spaudimas“, – komentavo jis.
Artėja prie metų pradžios kainų
Kainų palyginimo tinklalapio Pricer.lt duomenimis, A95 markės benzinas Lietuvos degalinėse lapkričio 24 dieną kainavo nuo 1,08 euro „Jozitoje“ iki 1,21 euro už litrą „Circle K“ ir „Orlen Lietuva“.
Žemiausios benzino kainos šiemet fiksuotos gegužę, kada svyravo tarp 1,06 ir 1,3 euro už litrą.
Labiausiai pabrangęs benzinas buvo balandį, kada už litrą „Circle K“ degalinėje reikėjo mokėti 1,22 euro.
Pastaruoju metu pastebimas ir dyzelino kainų kilimas.
Lapkričio 24 dieną „Circle K“ ir „Orlen Lietuva“ degalinėse jis kainavo 1,1 euro, o „Jozitoje“ – 0,97 euro.
Palyginimui, liepą dyzelino kainos svyravo tarp 1,03 ir 0,88 euro, o balandį buvo pakilusios iki 1,29 euro ribos.
Po naujų metų dyzelinas turėtų brangti dėl didinamo akcizo. Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau teigė, kad dėl to litras įprasto dyzelino brangtų apie 2 centus, o skirto žemdirbiams – apie 4 centus.