„Šiuo metu vienintelė naftos kainą padidinti galinti priežastis galėtų būti karinis konfliktas nafta turtingose valstybėse. Jeigu su „Islamo valstybe“ būtų aršiau kovojama arba vyktų konflikto tarp NATO ir Rusijos eskalacija, tada naftos kaina galėtų kilti“, – DELFI sakė Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Jis pastebėjo, kad dėl Rusijos-Turkijos konflikto trečiadienį nafta jau šiek tiek pabrango. Tačiau pridūrė, kad kol kas sunku rasti priežasčių, kodėl kitais metais nusimatytų reikšmingesnis jos kainų didėjimas.

Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė laikėsi panašios pozicijos ir vardijo tas pačias naftos kainų augimo prielaidas kaip ir prieš metus.

Augančios ekonomikos

G. Gečiauskienė priminė, kad pagrindine galimo naftos kainų augimo prielaida yra globalios ekonomikos augimas. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2015 metais jis sieks 3,1 proc, o kitąmet – 3,6 proc.

„Būtent tai galėtų paskatinti kainas augti, nes augant aktyvumui ekonomikoje, įsigyjama daugiau žaliavos gamybai, o nafta yra vienas svarbiausių resursų. Tačiau apie tai šnekėjome dar prieš metus“, – dėstė ji.

Giedrė Gečiauskienė

Remiantis tik ekonomine logika, gali atrodyti keista, kad naftos pasiūla vis dar nesumažėjo. Taip įvykti anksčiau ar vėliau turėtų dėl to, kad šis resursas yra baigtinis, t. y. neatsinaujina.

„Esame daug kartų girdėję, kad naftos resursai nėra begaliniai ir jie senka. Tarsi kažkuriame laiko taške pasaulis turėtų susivokti, kad ta pasiūla bus ribota, o tai atitinkamai – pakelti kainą“, – svarstė G. Gečiauskienė.

Ji sakė, kad naftos kainą lemia ne tik paprasti ekonominiai principai, bet ir politiniai motyvai ją laikyti žemą. Dėl to nei Artimųjų Rytų šalys, nei JAV nemažina savo gavybos.

JAV kaupia

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė pastebėjo ir tai, kad šiuo metu šalių kaupiamos naftos atsargos jau ilgą laiką yra pakankamai aukštame lygyje.

„Kiekviena šalis laiko strateginius trumpo laikotarpio naftos resursus. Tiesiog perka naftą naudojimui ir, kiek jos lieka arba kiek nusprendžia palikti, saugo, – aiškino ji. – Galbūt tai tereiškia, kad esant žemoms kainoms šalys perka viską iš eilės ir deda į savo atsargas. Galbūt tai daroma sąmoningai, nes jos turi tikslą manipuliuoti kainomis. Galbūt tai daroma dėl ekonominių tikslų ir ruošiamasi, pavyzdžiui, žiemai. Visi šie variantai galimi, galima ir jų kombinacija.“

Pavyzdžiui, JAV Strateginiame Naftos Rezerve, naujausiais duomenimis, kaupiama 695 tūkst. barelių naftos. Nuo metu pradžios šis kiekis padidėjo 6 proc.

„Jeigu šios atsargos ims mažėti, tai reikš, kad užpirkimai vyksta mažesniais mastais, o dėl to kaina tik dar labiau mažės“, – sakė G. Gečiauskienė.

Spaus žemyn

Apie naftos kainų spaudimą žemyn kalbėjo ir M. Dubnikovas. Jis vardijo šias savo prognozės kitų metų pradžiai priežastis:

„Pirma, viso pasaulio rezervai yra užpildyti pertekline nafta – cisternos sklidinos. Antra, doleris pastaruoju metu stiprėja euro atžvilgiu ir yra tikimybė, kad tai tęsis, ypač jeigu FED padidins bazines palūkanų normas.

Žaliavos paprastai atvirkščiai koreliuoja su dolerio stiprėjimu ir pradeda pigti.

Trečia, dėl FED sprendimo didinti palūkanų normas besivystančioms šalims kils problemų aptarnaujant savo skolas, o dėl to jos tik dar labiau skatins gavybą, nes bandys gauti daugiau pajamų.“

Marius Dubovnikas

Tai ryškiausiai pasimatytų tokiose valstybėse kaip Brazilija, Artimųjų Rytų šalys, Norvegija, Rusija, kuriai nukritusios naftos kainos smogė ypač stipriai.

Pašnekovas priminė, kad kitąmet į naftos rinką turėtų grįžti nuo jos sankcijomis 30 metų buvęs atribotas Iranas. Tai pasiūlą didins dar labiau.

„Ji galėtų sumažėti tik OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija – DELFI) sutarus tai padaryti dirbtinai, tačiau kol kas nepanašu, kad tai galėtų įvykti. Be to, būtų sunku prižiūrėti, ar kuri nors šalis nepradėtų nafta prekiauti šešėlinėje rinkoje“, – sakė M. Dubnikovas.

DELFI primena, kad naftos kainos per pastaruosius metus sumažėjo maždaug perpus. Pavyzdžiui, „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito 80 JAV dolerių už barelį iki 42 dolerių šią savaitę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (198)