Kaip teigiama, prieaugį paskatino lūkesčiai, kad dėl lėtėjančių augimo tempų didžiosiose ekonomikose gali sumažėti degalų suvartojimas.
Ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina paaugo 43 centais, iki 80,37 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina padidėjo 25 centais, iki 73,64 JAV dolerio už barelį.
Praėjusią savaitę tiek „Brent“, tiek WTI rūšies naftos kaina buvo sumenkusi 3 proc., kai stiprūs JAV užimtumo duomenys pakurstė nuogąstavimus, kad šalies centrinis bankas galėtų tęsti palūkanų normų didinimo politiką. Tai savo ruožtu paskatino dolerio kurso augimą – stiprus doleris įprastai sumažina naftos, kurios kaina išreikšta doleriais, paklausą tarp pirkėjų, atsiskaitančių kitomis valiutomis.
Rinkoje praėjusią savaitę dominavus būgštavimams dėl recesijos, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis sekmadienį pareiškė, kad kainų augimą ir toliau skatina dabartinis Kinijos atsigavimas po pandemijos. TEA prognozuoja, kad šiemet ši šalis bus atsakinga už didelę dalį bendros pasaulinės paklausos. Anot F. Birolio, ten šiuo metu jau stebima didėjanti reaktyvinio kuro paklausa.
TEA vadovas pridūrė, kad, priklausomai nuo Kinijos atsigavimo stiprumo, Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir jos sąjungininkėms (vadinamajai OPEC+ grupei) gali tekti peržiūrėti savo ankstesnį sprendimą 2023-iaisiais nurėžti naftos gavybos apimtis 2 mln. barelių per dieną.
Tačiau, anot analitikų, kainų prieaugius ir toliau riboja aukštos palūkanų normos, kurios ateityje galimai darys įtaką ekonomikų augimui ir degalų paklausai.