Energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ specialistai sudarė daugiausiai elektros suvalgančių dažniausiai namuose naudojamų elektros prietaisų sąrašą ir paskaičiavo, kiek kiekvienas jų papildo mūsų sąskaitas už elektrą.
50–70 proc. sąskaitos už elektrą sudaro šildymo ir vėsinimo įrangos sąnaudos
„Didžiausią dalį elektros namuose suvartoja šildymo ir vėsinimo įrenginiai, tokie kaip oro kondicionieriai ar siurbliai. Šios įrangos elektros sąnaudos kas mėnesį gali sudaryti nuo 50 iki 70 proc. visų išlaidų už elektrą, priklausomai nuo to, kokiam tikslui – šildymui ar vėsinimui – įranga naudojama. Šildymui šie prietaisai sunaudoja kur kas daugiau energijos nei vėsinimui“, – pažymi „Schneider Electric“ inžinierius Andrius Perevičius.
Vandeniui šildyti skirtiems boileriams, pasak A.Parevičiaus, galima suteikti antrąją vietą daugiausiai elektros naudojančių prietaisų sąraše. Jei boilerio pašildytas vanduo naudojamas prausimuisi, indų plovimui, skalbimui, jo sąnaudos gali siekti apie 12 proc. būsto metinių elektros išlaidų.
„Pavyzdžiui, jei maždaug 75 kv. m būsto šildymui naudojamas elektros siurblys, kurio galia 6 kW, per vieną žiemos dieną gali „prisukti“ apie 30–60 kWh elektros, o jo vidutinės elektros sąnaudos per mėnesį sieks apie 900–1200 kWh. Tokio būsto šildymo kaštai gruodžio mėnesio biržos elektros kaina (0,355 cnt.) siekė apie 320 iki 430 eurų.
Elektrinio vandens šildytuvo elektros sąnaudos priklauso nuo šeimos dydžio ir suvartojamo karšto vandens kiekio. Tačiau vidutiniškai šis prietaisas sunaudoja apie 400 kWh per mėnesį, tai sąskaitą gruodį galėjo papildyti 142 eurais“, – skaičiuoja A.Perevičius.
Sumažinti šių prietaisų elektros sąnaudas galima atidžiai prižiūrint, kaip jie naudojami. Pavyzdžiui, išvykstant ilgesniam laikui, galima įjungti oro siurblio „atostogų“ režimą sumažinant šildymo temperatūrą.
Taip pat galima išjungti ir vandens boilerį, kad jis nenaudotų elektros kasdien šildydamas vandenį, tuo metu, kai juo niekas nesinaudoja. Tačiau kasdieniam naudojimui boilerio vandens šildymo temperatūros sumažinti žemiau kaip iki 60 laipsnių nerekomenduojama, nes 20–50 C šilumos vandenyje tarpsta pavojų gyvybei keliančios legionella bakterijos.
Kiek elektros sunaudoja kita buitinė technika?
Vidutiniškai skalbimo mašina sunaudoja apie 2–5 proc., indaplovė apie 2–3 proc., o elektrinė viryklė ir orkaitė – apie 8 proc. metinio namų ūkio elektros suvartojamo kiekio. Šių elektros prietaisų sunaudojamos energijos kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai jais naudojamasi. Kilstelėti elektros sąskaitą gali dažnas skalbimas su virinimo funkcija ir maisto gaminimas orkaitėje.
Valandą įjungta orkaitė papildys sąskaitą už elektrą maždaug 80 cnt., o skalbimo mašina, jei bus nustatyta aukšta temperatūra – net 2,2 Eur.
Sumažinti elektros sąnaudas galima naudojant tik pilnai pakrautą skalbimo mašiną ar indaplovę, o dar efektyviau – jas paleisti dirbti naktį, kai elektros tarifas mažesnis (tokiu atveju, jei su elektros tiekėju sudaryta dviejų laiko zonų sutartis).
Namų elektronika – kompiuteriai, skaitmeniniai vaizdo įrašymo įrenginiai, televizoriai, stereo aparatūra papildomai sunaudoja apie 4–10 kWh per dieną arba 120–300 kWh per mėnesį. „Tai gali atsieiti net 100 eurų. Šie prietaisai paprastai namuose būna įjungti į tinklą ir net budėjimo režime naudoja elektrą“, – įspėja A.Perevičius.
Apšvietimas ir šaldytuvas „suvalgo“ apie 20 proc. elektros
Būsto apšvietimas sudaro apie dešimtadalį, t. y, apie 10–12 proc. mėnesio sąnaudų už elektrą. Jos gali būti dar didesnės, jei apšvietimui naudojamos ne LED, bet kaitrinės lemputės. Namų apšvietimą, ko gero, lengviausia reguliuoti, nepaliekant įjungtų šviesų patalpose, kur nieko nėra. Dar labiau sumažinti sąskaitas galima įsirengus judesio ar būvio daviklius, kurie neleidžia švaistyti elektros tuomet, kai apšvietimas patalpose nėra būtinas.
Tiek pat elektros kaip ir apšvietimas, „prisuka“ ir šaldytuvas, kuris nuolat prijungtas prie elektros tinklo. Standartinis šaldytuvas su šaldymo kamera per metus sunaudoja apie 150 kWh elektros – t. y., už maždaug 50 eurų.
Tačiau, pasak eksperto, šaldytuvo energijos sąnaudos gali būti ir didesnės, jei jis pastatytas labai arti sienos ar kampe, kur nėra oro cirkuliacijos, ar labai šiltoje patalpoje. Daugiau elektros jis „prisuks“ ir tuomet, jei bus perkrautas.
„Šaldytuvas veiks efektyviau, jei tik trys ketvirtadaliai jo turinio bus užpildyta, tad vertėtų kas savaitę patikrinti, ar šaldytuve neužsiliko produktų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Kita didesnių šaldytuvo elektros sąnaudų priežastis gali būti susikaupęs dulkių sluoksnis ant kondensatoriaus ričių ar ledas šaldymo kameroje“, – pažymi A. Perevičius.
Kiek kainuoja prabanga – šildomas baseinas ar SPA vonia?
Galbūt nedaugelis Lietuvoje mėgaujasi šildomu baseinu ar masažine jakuze savo namuose, tačiau planuojantiems savo name įsirengti vandens malonumų oazę, vertėtų susipažinti su būsimomis papildomomis išlaidomis.
„Baseinuose naudojami galingi 500–1000 W siurbliai. Vidutinis siurblys dirbdamas per parą sunaudoja apie 12 kWh elektros, o per mėnesį – apie 360 kWh. Tai kas mėnesį atsieina daugiau kaip 127 eurus. SPA baseinas vidutiniškai per dieną sunaudoja elektros maždaug už 2 eurus – apie 3,5–6 kWh, tačiau svarbu, kur jis stovi – jei nešildomoje patalpoje ar lauke, elektros sąnaudos bus dar didesnės“, – skaičiuoja specialistas.
Kaip sumažinti sąskaitas už elektrą?
Pasak A. Perevičiaus, sutaupyti galima seną buitinę techniką pakeitus aukštesnės klasės įranga. Tačiau jei nėra galimybės to padaryti, nustatyti namų energijos vagis galima atlikus savo namuose esančių elektros prietaisų nedidelį auditą. Išsiaiškinus kiekvieno prietaiso galią galima pasiskaičiuoti, kiek kiekvienas įrenginys sunaudoja elektros kas mėnesį ir per metus.
„Šią užduotį palengvina kasmet tobulinamos išmanios energijos valdymo technologijos, kurios padeda ne tik stebėti, kiek elektros naudoja kiekvienas elektros prietaisas, bet ir mažinti energijos švaistymą“, – sako A.Perevičius.