Klaipėdietis Rimantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasidalijo savo nuogąstavimais, kurių pagrindiniai yra dėl išmaniosios apskaitos sąžiningumo, informacijos prieinamumo vartotojui ir nepriklausomos kontrolės mechanizmo. Pasak jo, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pakeitė dar nepasibaigusios metrologinės patikros skaitiklį, ir dabar beliko tikėti, jog už apsauginio stiklo esanti įranga viską skaičiuoja teisingai.
„Tuos išmaniuosius skaitiklius valdys kompiuteriai, greičiausiai, turės kažkokį algoritmą, tad kas užtikrins, kad tas algoritmas yra teisingas ir kodėl negalėtų 1–1,5 proc. būti padidintas, pamažintas. Vartotojas nesuprastų, ką reiškia vienas procentas, tai neįmanoma, bet jeigu per šimtus tūkstančių vartotojų, tai žinote...“, – „Delfi“ savo spėjimais dalijosi Rimantas.
„Mane iš esmės jaudina kontrolės mechanizmo nebuvimas arba nežinia, ar jis toks yra. Nežinau, gal jis yra. Nė vienas žmogus, nei laikraštis, nei „Delfi“ neįsiskverbs ir nepatikrins“, – sako jis.
ESO atstovas Paulius Kalmantas naujienų portalui sakė, kad žmonių nuogąstavimai suprantami, tačiau į juos atsakyti tikrai nesunku. Pasak jo, naujieji skaitikliai suvartotą ir/ar pagamintą energiją skaičiuoja teisingai, yra metrologiškai patikrinti.
„Išmanieji skaitikliai yra sertifikuoti, atitinka Europos Sąjungos standartus ir yra tikslūs, kaip ir senieji. Skaitiklio tarnavimo, naudojimo laikas – 18 metų, tad gamintojas užtikrins, jog tokį laikotarpį skaitiklis veiks tiksliai ir tinkamai. Kaip ir anksčiau, ESO užtikrina, kad apskaitos prietaisai veiktų teisingai“, – sako P. Kalmantas.
Anot jo, tikrinti, eiti nurašinėti rodmenų nėra būtinybės – tai ir esanti viena iš naudų vartotojams.
„Tikslios mokėjimo sumos ir suvartojimo duomenys bus pateikiami jau parengtoje sąskaitoje, o ją apmokėti reikės iki šiol įprastu būdu“, – sako ESO.
Rimantas vis dėlto norėtų, kad būtų lengviau pasiekiama ir patikrinama skaitiklių informacija.
„Yra apsauginė sienelė su stikliniais langeliais, pro kuriuos anksčiau nusifotografuodavau skaitiklius ir juos pateikdavau apskaitai. Dabar ten toks mikro langelis, neįmanoma pažiūrėti. (…) Be to, netgi jeigu plombos neliečiant, jeigu stikliuką išpjaučiau ir pažiūrėčiau: ką aš ten turiu suprasti? Matyt, nieko“, – kalbėjo vyras, pasigesdamas didesnio įrangos „draugiškumo“ vartotojams.
Jis netgi prisiminė kelerių metų senumo įvykius Vokietijos automobilių pramonėje.
„Dėl ko taip susirūpinau, galbūt ne mano reikalas, bet pamename „dyzelgeito“ skandalą, kai labai garbingos korporacijos sukčiavo. Vartotojų teisių organizacijos, duodu 99 proc. garantiją, nebus pajėgios nei patikrinti, nei nagrinėti skundus. Kas nagrinės nusiskundimus? Netgi jeigu įleistų pažiūrėti, kas turės kompetenciją?“, – toliau aiškino Rimantas.
Savo ruožtu ESO atstovas P. Kalmantas sako, kad skaitikliai yra operatoriaus skirstomųjų tinklų tinklo dalis, todėl jų veikla visada stebima, tikrinama.
„Metrologinių parametrų patikra atlikta dar prieš diegiant. Skaitikliai buvo nuodugniai tikrinami įvairiose laboratorijose. Po diegimo bus tikrinama, ar tinkamai rangovai įrenginėja skaitiklius (instaliavimo kokybė).
Be kita ko, naujieji skaitikliai suteikia išsamesnę informaciją apie tinklą, kuri padės ESO operatyviau identifikuoti bei šalinti gedimus, pavyzdžiui, sugedus skaitikliui nuo šiol iškart tai matysime“, – teigia jis.
Rimantas kartu teiraujasi, ar neturėtų būti skaitiklių rodmenų kopijos, dublikatai siunčiami kitai institucijai ir „lygiagrečiai kaupiami nepriklausomo tikrintojo duomenų bazėje“, taip pat norėtų, kad periodiškai – atsitiktiniu ar kitu būdu – būtų tikrinami šie duomenys.
„Dažnius numatyti, kiek procentų turi būti patikrinta ir atsitiktiniu, ir periodiniu būdu, tai tada visus verčia pasitempti. Nes kitaip visi supermarketai sukčiautų su svarstyklėmis, jeigu jų niekas netikrintų ir nebūtų to mechanizmo“, – svarsto elektros vartotojas.
ESO užtikrino, kad duomenys prieinami bent dvejus metus.
„Kalbant apie duomenų saugojimą/atvaizdavimą – duomenys yra saugomi ilgiau nei 24 mėnesius. Minėtą saugojimo trukmę apibrėžia Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių Nr. 1271 punktas, tai yra, ESO turi užtikrinti, kad elektros apskaitos duomenys būtų prieinami už ne trumpesnį nei 24 ankstesnių mėnesių laikotarpį“, – sako bendrovės atstovas P. Kalmantas.
Pasak jo, vartotojas ESO savitarnoje pats gali matyti duomenis apie energijos vartojimą net 15 minučių tikslumu, „taigi nuslėpti nieko neįmanoma, o tokia elektros suvartojimo duomenų analizė gali padėti priimti elektros taupymo sprendimus“.
Paklaustas, ar seni skaitikliai vartotojams paliekami, jis paaiškino, kad skaitiklis yra elektros tinklo elementas, priklausantis ESO, todėl įrenginys nepaliekamas. Senieji skaitikliai bus „tvarkingai likviduoti“. Tiesa, Rimantas sako, kad šiuo atveju ankstesnis skaitiklis buvo įsigytas jo lėšomis ir dar galėjo veikti 8 metus.
Rugsėjo pradžioje skelbta, kad Lietuvoje prasideda plataus masto išmaniųjų elektros skaitiklių diegimas, turintis palengvinti gyventojų elektros suvartojimo apskaitą. Per kelerius metus numatoma įdiegti 1,2 mln. skaitiklių. Vartotojams už įrenginius mokėti nereikės, tačiau šiek tiek didės elektros persiuntimo tarifas.
ESO teigia, kad 150 mln. eurų bendros vertės projektas, be kitų naudų, leis lengvai ir suprantamai matyti savo vartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius. Skaitikliai nuotoliniu būdu perduos suvartojimo duomenis ir tinklo parametrus.
Energijos skirstymo veikla yra reguliuojama, ją prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kuri prieš trejus metus, 2019 metų rugsėjį, suderino ESO išmaniosios apskaitos investicinį projektą.
Taryba, į „Delfi“ klausimą, kas užtikrina, kad išmaniosios apskaitos duomenys yra korektiški, teigė, jog ESO privalo organizuoti ir diegti bendrovei priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti apskaitos prietaisus. Ginčus dėl apskaitos prietaisų veikimo, rodmenų deklaravimo ir kitko nagrinėja VERT.
„Tiek už įprastų apskaitos prietaisų, tiek už nuotoliniu būdu nuskaitomų apskaitos prietaisų įrengimą, priežiūrą bei eksploatavimą yra atsakingas ESO. Abiem atvejais vartotojai neturi galimybės daryti įtakos suvartotos elektros energijos apskaitai.
Skirtumas tik toks, kad pirmuoju atveju rodmenis deklaruoja pats vartotojas, antruoju – jie yra perduodami automatiškai per duomenų perdavo sistemą“, – aiškina taryba.
Komentuodama dėl rezervinių kopijų ji teigė, kad „skaitiklio rodmenys paprastai saugomi programoje, todėl visas ataskaitas tam tikrą laiką galima gauti“.
„ESO duomenis saugo savo sistemose ir esant poreikiui gali šią informaciją pagal vartotojo prašymą pateikti“, – rašoma tarybos komentare.