Padidinęs šilumai gaminti naudojamo biokuro dalį šiemet Kaunas atsikratė brangiausio didmiesčio vardo, šiuo metu iš didžiųjų miestų šiluma brangiausiai kainuoja Vilniuje.
Tačiau net ir pingant šilumai, sąskaitoms už šią paslaugą mokėti miestiečiams teks paaukoti nemažą savo biudžeto dalį, nes dauguma gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose.
Centralizuotai šilumą Vilniui tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ skaičiuoja, kad šį spalį šiluma sostinės gyventojams kainuos 24,87 ct/kWh arba maždaug 8 proc. pigiau nei pernai tuo pačiu metu, kai kainavo 26,90 ct/kWh.
Tokiu atveju senos statybos 60 kv.m buto sostinės daugiabutyje savininkas šį sezoną per mėnesį turėtų mokėti maždaug 25 Lt mažiau nei pernai - apie 313 Lt per mėnesį.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas DELFI tvirtino, kad pagrindinė kainos priežastis - nepakankamas biokuro, kuris yra gerokai pigesnis už gamtines dujas, vartojimas.
„Deja, tačiau tenka konstatuoti, kad Vilniuje biokuro ir atliekų pritaikymo šilumos gamybai projektams, mažinantiems šilumos kainą, sąmoningai kenkia valstybinės institucijos. Paskutinis pavyzdys – Statybų inspekcijos reikalavimas nugriauti jau veikiančią nepriklausomų šilumos tiekėjų biokuro jėgainę, kurios tiekiama šiluma yra pigesnė nei gaminama iš dujų. Ta pati institucija užkirto kelią atliekų deginimo jėgainės statyboms Vilniuje. Šis projektas taip pat būtų prisidėjęs prie mažesnio šilumos tarifo“, - tvirtino jis.
Anot jo, 2010 m. to meto Vilniaus miesto valdžiai blokavus „Dalkia“ biokuro projektą, buvo padaryta didelė žala.
Šiuo metu „Vilniaus energija“ kartu su nepriklausomais gamintojais iš biokuro gamina 34 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos. Pasak N. Mikalajūno, šią vasarą, kai šilumos ūkyje buvo naudojamas vien tik biokuras, šilumos kaina Vilniuje siekė vos 18,42 ct/kWh be PVM.
DELFI primena, kad „Vilniaus energiją“ valdanti bendrovė „Dalkia“ siekiama su „Icor“ koncernu, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pavadinusi grobuonimi.
„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų“, - metiniame pranešime tvirtino šalies vadovė.
Mokės nuo 15 Lt iki 85 Lt mažiau
Kauniečiams šildymo kainos mažėja labiau. Pernai spalį kauniečiams šiluma kainavo 27,87 Lt/kWh, o šiam spaliui patvirtina 22,31 ct/kWh kaina. Tai yra penktadaliu mažiau nei pernai.
Senos statybos 60 kv. m buto savininkui pasikeitusi kaina turėtų leisti sutaupyti apie 70 Lt per mėnesį, mėnesio sąskaita turėtų būti apie 281 Lt.
„To priežastys yra didesnė biokuro dalis bendrame balanse. Ir pati „Kauno energija“ šiek tiek naudoja biokuro, taip pat Kaune atsirado nemažai nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie šilumą gamina iš biokuro. Taigi Kaune šilumos gamybos sektoriuje atsirado reali konkurencija“, - DELFI komentavo „Kauno energijos“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka.
Skaičiuojama, kad biokuras gali sudaryti iki trečdalio viso šilumai Kaune gaminti sunaudojamo kuro.
Klaipėdoje spaliui patvirtinta maždaug 9 proc. mažesnė kaina nei pernai - 22,72 ct/kWh, o pernai šiluma kainavo 24,73 ct/kWh. Senos statybos 60 kv. m daugiabučio savininkas šiemet per mėnesį turėtų mokėti maždaug 25 Lt mažiau nei pernai - apie 286 Lt.
Centralizuotai šilumą gaunantys šiauliečiai šį spalį mokės 18,54 ct/kWh, pernai spalį šiluma jiems atsiėjo 25,26 ct/kWh. Taigi šildymas šiame mieste spalį kainuos daugiau nei trečdaliu pigiau nei prieš metus. Tai leistų senos statybos 60 kv. m buto savininkui per mėnesį sutaupyti apie 85 Lt mokant 233 Lt.
„Panevėžio energijos“ klientai šį spalį mokės 20,75 ct/kWh, o pernai mokėjo 22,04 ct/kWh. Minėto dydžio buto šeimininkai dėl kainos pasikeitimo turėtų gauti maždaug 15 Lt mažesnę sąskaitą - apie 260 Lt.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad šiluma gamtinėmis dujomis šildomuose miestuose artėjantį šildymo sezoną iki Naujųjų metų bus nuo 8 iki 25 proc. mažesnė, lyginat su praėjusia žiema.
Kainos po Naujųjų metų kol kas neaiškios, nes netikrumo dėl šio sezono šilumos kainų įneša ir kartu su kitų metų biudžetu prasidėję svarstymai dėl PVM lengvatos šildymui atsisakymo. Šiuo metu centralizuotam šildymui taikomas 9 proc. PVM, o standartinis šio mokesčio tarifas yra 21 proc.
Asociacija skaičiuoja, kad atsisakius lengvatinio PVM šiluma brangtų 11 proc.
Tiesa, kainos galėjo dar labiau mažėti, jei Vyriausybė būtų nusprendusi gyventojams grąžinti „Gazprom“ pritaikytą kompensaciją už ankstesniais metais permokėtą kainą už dujas. LŠTA skaičiuoja, kad jeigu gyventojams būtų išdalinti permokėti 130 mln. L, tai viena šilumos kilovatvalandė šį šildymo sezoną atpigtų 2,5 ct arba per visą šildymo sezoną gyventojai būtų sutaupę 400 Lt.
Reikėtų keisti PVM ir kompensacijų tvarką
Pasak jo, tokiuose miestuose, kuriuose dominuoja gamtinės dujos, pavyzdžiui, Vilniuje kainas lems gamtinių dujų kaina. Tuo metu Kaunas gerokai padidino biokuro apimtis ir bendrame kuro balanse didelė dalis bus biokuras – 30-40 proc.
Panaši situacija bus Klaipėdoje, kur nepriklausomi gamintojai stipriai prideda šilumos, Šiauliai taip pat gerokai sumažins šilumos kainą.
Kalbėdamas apie „Gazprom“ permokos grąžinimą V. Lukoševičius svarstė, kad galbūt Vyriausybė turi „savo argumentų“.
„Daug metų buvo taikoma PVM mokesčio lengvata centralizuotam šildymui, taigi tai buvo tarsi dovanėlė iš biudžeto, kurią galima kompensuoti dujų nuolaida. Žinoma, galima rasti kitokių motyvų“, - kalbėjo jis.
Pašnekovo įsitikinimu, dabar vykstanti diskusija dėl PVM lengvatos centralizuotam šildymui naikinimo turėtų baigtis sprendimu, kuris skatintų taupyti šilumą.
„Dabar yra geresnės sistemos, kurias taiko mūsų kaimynai. Kitose šalyse PVM lengvatų arba kompensacijų nedalija visiems, nes dabar išeina, kad kuo didesnis butas ir prastesnis namas, tuo didesnę dovaną gauna. Taigi tai neskatina nei renovacijos, nei energijos taupymo. Kitose šalyse dotuojamas tik fiksuotas energijos suvartojimas kiekvienam vartotojui. Tai ir socialiniu požiūriu yra daug efektyviau“, - kalbėjo V. Lukoševičius.
Kokias sąskaitas gaus daugiabučių gyventojai?
LŠTA pateiktais skaičiavimais, naujos statybos arba renovuoto daugiabučio 60 kv. m buto gyventojas šį šildymo sezoną turėtų gauti 162 Lt per mėnesį sąskaitą, jei šilumai gaminti deginamos dujos, arba 120 Lt, jei – biokuras.
Tuo metu už tokio paties dydžio sovietinės statybos daugiabučio, statyto iki 1992 m., buto šildymą teks mokėti 340 Lt, jei šiluma gaminama iš dujų. Tokio paties dydžio buto savininkas gaus 252 Lt sąskaitą, jei šiluma mieste gaminama iš biokuro.
Sovietinės statybos daugiabučių Lietuvoje yra dauguma.
Itin prastos būklės ir nesandarių daugiabučių gyventojams 60 kv. m buto šildymas šį šildymo sezoną turėtų kainuoti 567 Lt, jei šiluma gaminama iš dujų arba 420 Lt, jei – iš biokuro.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiemet pigiausiai 15-17 ct be PVM šiluma kainuos Utenoje, Šilalėje, Širvintose. Iki 20 ct/kWh be PVM kainuos Molėtų, Jonavos, Šiaulių, Tauragės, Birštono, Ignalinos, Šilutės, Radviliškio, Kaišiadorių ir Raseinių vartotojams.
Brangiausiai – 25-30 ct/kWh – ateinantį šildymo sezoną šiluma kainuos Prienuose, Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijoje, Joniškyje, Nemenčinėje, Šalčininkuose, Anykščiuose, Telšiuose, Vilniaus klientams, kuriems paslaugas teikia „Balterma ir ko“.
VKEKK duomenimis, rugsėjį 55,3 proc. šilumos Lietuvoje buvo gaminama iš dujų, p 37,6 proc. - iš biokuro.
LŠTA duomenimis, rugpjūtį gamtinės dujos kainavo 1519 Lt, o biokuras – 666 Lt už toną naftos ekvivalento.