Naujoji katilinė šilumos kainą grąžino į 2008 m. lygį

Ketvirtadienį Kaune, Petrašiūnuose, oficialiai atidaryta bendrovės „Pramonės energija“ 19,2 MW galios biokuro katilinė. Realiai konkuruoti pradėję nepriklausomi šilumos gamintojai šilumos kainą vartotojams per 4 mėnesius sumažino net 31,9 proc. Liepą nustatytas vos 18,74 cnt už kWh šilumos energijos tarifas – mažiausias Kaune nuo pat 2008-ųjų.

„Žengiame į Kauno šilumos gamybos rinką, kur aktyvi gamintojų konkurencija vasarą atskleidžia visus biokuro privalumus. Dabar, liepą, šilumos gamybos kaina tesiekia 7-8 cnt/kWh ir Kaunas tapo pavyzdžiu, ką gali garantuoti laisva nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija“, – sakė Gediminas Uloza, bendrovės „Pramonės energija“ direktorius.
 
Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, naujoji biokuro katilinė Petrašiūnuose žymi lūžį miesto šilumos ūkyje, kai nepriklausomi gamintojai vasarą vien biokuru gali patenkinti visą šilumos energijos poreikį. Prieš keletą metų Kauno miesto pasirinkta kryptis skatinti privačių gamintojų atsiradimą visiškai pasiteisino: miestui nebereikia skolintis investicijoms, o privatūs gamintojai sugeba pasiūlyti iš tiesų konkurencingą šilumos kainą.
 
Maža biokuro savikaina sukūrė situaciją, kai instaliuotos katilinių galios perteklius  (miesto poreikis vasarą apie 45 MW, o instaliuotų biokuro katilų maksimali galia jau viršija 50 MW) verčia tiekėjus konkuruoti kaina – tai ir yra geriausia žinia centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį perkantiems kauniečiams. Klaipėdoje analogiška situacija fiksuota jau prieš metus, kai 2013 m. gegužę pradėjo veikti atliekas ir biokurą deginanti nepriklausomo šilumos gamintojo jėgainė.
 
Petrašiūnuose, R.Kalantos gatvėje, pradėjusioje veikti katilinėje sumontuoti du 8 MW galios biokuro katilai ir dūmus valantis kondensacinis ekonomaizeris, bendrą galią padidinantis dar 3,2 megavato. Visu pajėgumu veikiančioje katilinėje per dieną žiemos sezono metu sunaudojama apie 600 m3 medienos skiedrų. Žiemą katilinė gamins iki 10 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos energijos, o vasarą ji pajėgi paruošti net trečdalį karštam vandeniui reikalingos šilumos.
 
Katilinė pastatyta Kauno pramoninėje zonoje, buvusios Ketaus liejyklos atliekų sąvartyno teritorijoje. Sutvarkytame daugiau nei hektaro plote sumontuotos modernios aplinkos apsaugos technologijos – katilinės dūmai valomi net trimis pakopomis (sausuoju ir šlapiuoju būdu), teritorija aptverta aukšta garsą izoliuojančia tvora. Iš viso sukurta iki 20 naujų darbo vietų, o bendros projekto investicijos Kaune sudaro daugiau nei 21mln. litų, iš kurių 6 mln. Lt – ES struktūrinių fondų lėšos.
 
„Atidarytoji katilinė yra pirmoji ir kol kas vienintelė nepriklausoma biokuro katilinė Kaune, finansuojama ES struktūrinių fondų paramos lėšomis. Dėl ES paramos šiai katilinei yra nustatyta reguliuojama šilumos kaina, leisianti užtikrinanti maksimalią naudą vartotojams tiek vasaros, tiek ir žiemos sezono metu“, – sakė Gediminas Uloza.
 
Skaičiuojama, jog vien dėl atsiradusio biokuro katilinių galios pertekliaus ir prasidėjusios gamintojų konkurencijos vienos kWh gamybos kaina Kaune sumažėjo beveik per pusę – nuo 15 cnt (2014-ųjų sausį) iki 8 cnt (2014-ųjų liepą). Kauno miesto vartotojams tai reiškia beveik 2,5 mln. Lt mažesnes išlaidas vien už liepos mėnesį. Nors žiemą biokuras viso Kauno miesto poreikio dar nepatenkins, tačiau biokuro katilinės, o ypač reguliuojamos, savo dalimi vis tiek mažins naštą visiems vartotojams.
 
Ekspertų vertinimu, šalies šilumos ūkio autsaideriuose vilkęsis Kaunas pastaraisiais metais sugebėjo įšokti į biokuro traukinį ir net atsidurti daugelio miestų, įskaitant sostinę, priešakyje. 2010 metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustačius šilumos energijos supirkimo tvarką iš nepriklausomų šilumos gamintojų Kaune buvo sukurta palanki erdvė privačioms investicijoms, o šilumos tiekėjas AB „Kauno energija“ sėkmingai bendradarbiauja su nepriklausomais gamintojais siekiant vieno bendro tikslo – mažesnės šilumos kainos kauniečiams.