Pasak jo, šiuo metu derybos dėl vadinamųjų elektros „viršpelnių“ vis dar vyksta.
„Dėl viršpelnio derybos vyksta. Iš tikrųjų mes reikalausime, kaip ir kitų dalykų, iš energetikos ministro tiek dėl derybų Europos Sąjungos formatu – šiuo metu, kaip jūs žinote, intensyviai tebediskutuojama dėl vadinamosios (dujų – BNS) kainų kepurės ir vis dar egzistuoja tam tikri nesutarimai“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.
„Taip, ir dėl viršpelnio – reikia dirbti tą darbą, kuris yra patikėtas, ir atnešti tam tikrus rezultatus, to ir reikalausime“, – pridūrė G. Nausėda.
Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos lubas.
Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Europos Komisijai (EK), turės būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
Pagrindinė elektros eksportuotoja į Lietuvą yra Švedija.
Tuo metu praėjusią savaitę už energetiką atsakingiems ES ministrams nepavyko susitarti dėl dujų didmeninių kainų viršutinės ribos sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške, kuria siekiama sušvelninti energijos krizę Europoje.
Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pasiūlė nustatyti 275 eurų už MWh viršutinę dujų kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške. Vis dėlto ji būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites, o SGD referencinė kaina per dviejų savaičių laikotarpį 10 dienų viršytų 58 eurus.