Kūrenimui vis dar renkasi kenksmingas medžiagas
Anksčiau viename Vilniaus rajonų, vos atšalus orui, jau galėdavai pajusti šildymo sezono pradžią – iš kaminų rūkdavo dūmai, ore tvyrodavo kūrenamų krosnių kvapas. Dabar – nepamatysi nei vieno, nei kito, tačiau, kaip teigė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Edgaras Skrebė, Vilniaus Šnipiškių rajonas – viena ir problematiškesnių sostinės vietų.
„Čia yra daug senų medinukų, kurie šildomi kieto kuro krosnimis“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, kad krosnys kūrenamos netinkamu kuru – ne taip ir lengva.
„Būna, kad tikrai jaučiamas kažkoks negeras kvapas – dažų, klijų, bet yra, iš tikrųjų, sunku atskirti. Reikia užeiti, tikrinti, kas yra deginama pakuroje“, – teigė E. Skrebė.
Tiesa, jo teigimu, paprastai – žmonės į tai reaguoja labai normaliai ir į namus specialistų įsileisti nepabijo.
„Iš tokių neleistinų, dažniausiai, žmonės kūrena baldus, baldines plokštes, kurios yra dažytos, lakuotos, klijuotos, impregnuotos toksiškomis medžiagomis“, – pasakojo Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas.
Jis paaiškino, kuo tokios medžiagos yra kenksmingos.
„Tiesiog, deginant jas, išsiskiria lakieji organiniai junginiai, kurie yra nuodingi tiek žmogui, tiek sveikatai, tiek aplinkai“, – teigė E. Skrebė.
Pasak pašnekovo, tam, kad žalos būtų mažiau, vertėtų rinktis tinkamą kurą.
„Leidžiama kurianti malkomis, medžio drožlių briketais, taip pat granulėmis ir šiuo metu vis dar leidžiama anglimis“, – patarė jis.
Ragina rinktis alternatyvas
Siekiant keisti esamą situaciją, gyventojams yra siūlomas specialus finansavimas alternatyviam šildymui įsirengti. Pasak E. Skrebės, įprasto krosnelių kūrenimo kai kuriems žmonėms atsisakyti nėra lengva.
„Matote, dažniausiai, žmonės jau būna įpratę nuo seno taupyti savais metodais ir perauklėti juos yra tikrai sudėtinga. Reikia tikėtis, kad, keičiantis kartoms, išnyks ir šita žmonių grupė, kuri šildosi viskuo, kuo papuola“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, neretai į krosnį žmonės ryžtasi mesti ir drabužius ar net panaudotą alyvą.
„Autoservisai, keisdami alyvą, turi pareigą senąją atiduoti atliekų tvarkytojams, bet sutaupo ir stebime internete skelbimus apie atiduodamą alyvą dideliais kiekiais. Būna, kad žmonės susigundo sutaupyti ir pasiima tą alyvą“, – pasakojo jis.
Tačiau, E. Skrebės teigimu, tai – dar ne baisiausias variantas.
„Baisiausia yra sunkieji metalai – kadmis, švinas ir kiti, kurie tikrai yra nuodingi“, – teigė jis.
Baudos išvengti nepavyks
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininko, jeigu savo kaimynystėje žmogus pajunta ar bent jau įtaria, kad kaimynai kūrena netinkamas medžiagas – jis privalo apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Anot jo, atvykusios tarnybos įvertina situaciją ir imasi atitinkamų veiksmų.
„Visais atvejais, yra apskaičiuojama žala aplinkos orui ir žmogui tenka susimokėti. Jeigu nesumoka – teikiamas civilinis ieškinys ir taip pat, visais atvejais, išrašomas administracinio nusižengimo protokolas“, – teigė E. Skrebė.
Pasak jo, sunku pasakyti, kokia yra proporcija atsakingai ir neatsakingai krosnis kūrenančių asmenų, tačiau tenka pastebėti, kad pranešimų – nuolat daugėja.
„Šiuose rajonuose statomi nauji daugiabučiai, atsikrausto tvarkingi žmonės, kurie praneša. Atsiranda daugiau pranešimų, tai ir tų pažeidimų išeina daugiau nustatyti“, – teigė pašnekovas.
E. Skrebės teigimu, svarbu suprasti, kad reikalavimai – visiems vienodi.
Visą reportažą rasite LNK portale: