Neigiamą poveikį rinkai padarė žinia apie tai, jog Kinija dėl koronaviruso pandemijos pasekmių pirmą kartą nuo 1994 metų nenustatys metinio ekonomikos augimo tikslo.
Be to, rinkos dalyviai daug dėmesio skiria eiliniam Vašingtono ir Pekino santykių paaštrėjimui, kurį pakurstė Kinijos pareiškimas apie planus svarstyti įstatymo projektą dėl Honkongo nacionalinio saugumo.
Liepos mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios smuko 1,66 JAV dolerio, arba 4,6 proc., iki 34,4 JAV dolerio už barelį.
Ketvirtadienį „Brent“ ir WTI kainos pasiekė aukščiausius nuo kovo 10 dienos lygius.
Kinijos sprendimas šiemet nenusistatyti metinio ekonomikos augimo tikslo, apie kurį per penktadienį prasidėjusią metinę Nacionalinio Liaudies Kongreso sesiją pranešė premjeras Li Keqiangas, yra susijęs su tuo, jog „šalis susiduria su veiksniais, kurių poveikį yra sunku prognozuoti“, pareiškė ekspertai, tarp tokių veiksnių paminėję koronaviruso pandemijos padarinius ir neapibrėžtumą prekyboje.
Toks Kinijos sprendimas, pasak analitikų, yra nepalankus visam pasauliui, nes Kinija ilgą laiką buvo pagrindinis pasaulio ekonomikos augimo variklis.
Tuo tarpu JAV senatoriai parengė įstatymo projektą, kuriame numatomos sankcijos Kinijos pareigūnams ir organizacijoms, prižiūrinčioms, kad Honkonge būtų laikomasi įstatyminių nuostatų dėl nacionalinio saugumo. Projekte numatytos ir sankcijos bankams, kurie palaiko verslo ryšius su tokiomis organizacijomis.
Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo projekte, kurį svarstys Nacionalinis Liaudies Kongresas, yra numatytas separatistinės veiklos, taip pat terorizmo ir kišimosi iš užsienio uždraudimas.
„Pažvelgus į WTI naftą per didėjančios įtampos JAV ir Kinijos santykiuose prizmę, tampa aišku, jog viena iš dviejų šalių prekybos karo aukų gali tapti nafta,“ – pažymėjo finansinių paslaugų bendrovės „AxiCorp“ analitikai.
Dėl pasaulyje laipsniškai atnaujinamos ekonominės veiklos stiprėjant lūkesčiams dėl „juodojo aukso“ paklausos augimo ir didžiausiems naftos gamintojams mažinant gavybą, WTI nuo gegužės pradžios pabrango 80 proc., o „Brent“ – 43 procentais.