Nepriklausomo tiekėjo „Perlas Energija“ vadovas Vilius Juraitis teigia supratęs dabartinę situaciją taip, kad jokių sprendimų dar nėra priimta ir Energetikos ministerija dėl tolesnės liberalizavimo eigos spręs vėliau, kai susidarys vaizdą dėl elektros tarifų.
Vis dėlto jis mano, kad liberalizavimo atidėjimas tam nėra efektyviausias sprendimas.
„Duosiu jums paprastą pavyzdį: jeigu šiuo metu energetikos kainos užaugusios ir mes tiesiog sakome vartotojams, kad jos yra neužaugusios pastumdami jas į priekį, turbūt sutiksite, kad energetika dėl to neatpinga“, – sakė V. Juraitis.
Anot jo, energiją brangina ne liberalizavimas, o išorinės priežastys, tuo labiau, kad ji brangsta ne tik Lietuvoje. Pasak jo, geriausia būtų ieškoti būdų amortizuoti kainų augimą, užuot „nustumiant problemą“ į priekį.
„Kitaip tariant, tiems vartotojams, kuriems skausmingiausia ir kurie negali pereiti šitos (kainų augimo) bangos, kurią – būkime „biedni“, bet teisingi, turėsime praeiti mes visi, nes yra tokia energetikos kaina ir su tuo nieko tu nepadarysi, – tai mūsų nuomone, teisingiausia paremti tuos, kurie negali tos bangos pakelti“, – sakė „Perlas Energija“ vadovas.
Jis kartu turėjo omenyje ir tikslinę paramą žmonėms. Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį užsiminė apie galimybę mokėti kompensacijas ne tik už centrinį šildymą, bet ir elektrą bei dujas.
Nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia, kad pernai rudenį, kai buvo sprendžiama pirmą kartą atidėti antrąjį liberalizavimo etapą, žadėta, jog su rinkos dalyviais vėliau bus tariamasi.
„Kai sužinau (dabar) iš žiniasklaidos, tai akivaizdu, kad nei tarėmės, nei kalbėjome, – nė vieno žingsnio nebuvo“, – sakė M. Giga.
Jo teigimu, bendrovė jau rudenį numatė, kad situacija rinkoje šiemet pavasarį veikiausiai nepagerės.
„Diskredituojama pati liberalizacija, pats projektas, pasitikėjimas viskuo, nes ką reiškia, kad išgirstu dabar vieną žinutę, bet žinutės vėl staiga pasikeis? (...) Spalio mėnesį (...) mes iš karto sakėme, kad nematome tokių labai šviesių perspektyvų“, – argumentavo M. Giga.
„Perlas Energija“ vadovas V. Juraitis teigia, kad jeigu būtų nuspręsta dar kartą atidėti liberalizavimo antrą etapą, tai pakenktų projekto įvaizdžiui.
„Tiek dalyviams, tiek Europos Sąjungai, kuriai esame įsipareigoję liberalizuoti rinką, yra siunčiamas signalas, kad mes realiai ketiname atsisakyti šito plano ir jo nesilaikyti“, – komentavo „Perlas Energija“ vadovas.
Tačiau, jo žiniomis, šiuo metu ministerija kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) atlieka „tam tikrus skaičiavimus“, o tiekėjai galės siūlyti savo variantus problemai spręsti.
„Mes savo siūlymus irgi rengiame ir tikimės, kad balandis bus tas mėnuo, kai rasime sprendimą, kuris realiai nesužlugdys liberalizavimo ir bus palankus tiems vartotojams, kuriems iš tiesų to reikia“, – kalbėjo V. Juraitis.
Tuo metu M. Giga sako, kad labai pasigenda diskusijos su valdžia. Kartu mano, jog viešumoje kilusios spekuliacijos dėl galimo atidėjimo iš tiesų prisidės prie to, kad bus nuspręsta atidėti antrąjį etapą.
„Mano akimis, tikimybė, kad bus atidėta, tik padidėjo po to (...). Diskusija su mumis visai nevyksta. Galiu pasakyti, kad kartais pamirštama, jog yra truputį daugiau dalyvių šitoje rinkoje“, – sakė „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, kad lengviausia išeitis šiuo metu būtų atidėti liberalizavimą.
„Paprasčiausias būtų sprendimas atidėti dar pusei metų, nes vis dėlto yra didelė sumaištis, dabar kainos labai išaugo, jos turėtų šį pavasarį kažkiek sumažėti, bet vėlgi, tas neaiškumas labai didelis. Vartotojams didelis galvos skausmas, kaip pasirinkti (tiekėją), kada tos kainos taip smarkiai svyruoja“, – sakė V. Jankauskas.
Paklaustas, ar tuomet netektų atidėti viso liberalizavimo proceso pabaigos (projektas turi būti baigtas šiemet) ekspertas teigė, kad mažiausiai elektros suvartojantys namų ūkiai, tai yra, iš trečiojo etapo, nesudaro didelės problemos – didžiausias iššūkis yra būtent antrasis etapas.
V. Jankauskas mano, kad Lietuvai nepasisekė su laikotarpiu, per kurį vyksta rinkos dereguliavimas – Latvija ir Estija šį procesą įvykdė kur kas anksčiau.
„Mes kaip tik atėjome į tą procesą, kada kainos pradėjo šuoliuoti, iškart susidarė įspūdis, – ir turbūt jūs girdėjote daugybę komentarų, kam iš viso reikalingas (liberalizavimas), kad čia yra tiktai plėšikavimas. Ir todėl jau labai sugadintas įvaizdis. Ir dabar jau sunku atitaisyti“, – sakė V. Jankauskas.
„Galvojau paskui, kad principas, kurį pasirinko Lietuva, kad eis per trejus metus, ne iš karto, yra labai teisingas – palaipsniui išmoksime, – bet kaip tyčia pataikėme į blogą momentą“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje planą įgyvendinti projektą per trejus metus, trimis etapais.
„Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga teigia, kad bendrovė planų nekeičia ir ketina likti rinkoje, tačiau būtų apmaudu, jeigu ilgą laiką ruoštos ir galiausiai įgyvendintos investicijos būtų nubrauktos dėl stringančio liberalizavimo.
„Mes esame vienas didžiausių tiekėjų verslo klientų segmente, dujų, saulės segmentuose dalyvaujame, tai natūralu, kad nesame tik vienoje veikloje, kurioje dirbame (...).
Investicijos daromos ir padarytos ir neišeina, kad staiga „įjungei-išjungei“ viską (...). Visos investicijos padarytos ir, jeigu liberalizacija atidėta, – nuplaukia“, – sakė M. Giga.
Jis neprognozavo, ar dėl galimo liberalizavimo atidėjimo trauksis rinkos žaidėjai, tačiau suabejojo, ar po to išvis galėtų ateiti naujų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį buvo diskutuojama dėl energijos išteklių kainų. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas paklausė energetikos viceministrės, ar yra planų atidėti antrąjį liberalizavimo etapą.
„Atsižvelgiant į tai, kad sparčiai auga kainos ir viena iš priemonių mažinti kainų augimą yra pritaikyti mokestinę lengvatą, kaip kad pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, ji būtų daug efektyvesnė reguliuojamoje rinkoje, kai kainos yra reguliuojamos, – tai ar atsižvelgiant į tai nėra pasvarstymų atidėti rinkos dereguliavimą?“, – klausė M. Majauskas.
Viceministrė Inga Žilienė atsakė, kad bus tariamasi su nepriklausomais tiekėjais ir vertinamas visuomeninio tiekimo elektros kainos tarifas.
„Dėl tolesnio liberalizacijos etapo atidėjimo ar nukėlimo sprendimai bus priimti tada, kai jau turėsime irgi galutinę informaciją, koks galimas tas kainų augimas, koks bus visuomeninio tarifo lygmuo“, – kalbėjo viceministrė.
„Dėl liberalizavimo atidėjimo tikrai žiūrėsime, kokio lygio būtent yra visuomeninis tiekimas ir ką siūlo nepriklausomi tiekėjai. Su jais turėsime pokalbį, gal jie irgi galėtų pasiūlyti visai konkurencingus tarifus“, – pridūrė ji.
Viceministrė pabrėžė, kad sprendimai energetikoje turi būti pamatuoti, paremti duomenimis.
Pernai valdžia nusprendė pusmečiui, iki šių metų liepos, pratęsti antrąjį liberalizavimo etapą. Antraip į jį patenkantys, bet tiekėjo nepasirinkę gyventojai būtų mokėję už brangesnį garantinį tiekimą.
Buitiniai vartotojai dabar gali pasirinkti iš šių nepriklausomų elektros tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono elektra“.
VERT pateikiamais „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) kovo 16 dienos duomenimis, nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę šiek tiek daugiau nei 1 mln. buitinių vartotojų iš 1,66 mln. bendro jų skaičiaus (tai yra, nepasirinkę 62 proc.).
Dauguma (apie 429 tūkst.) jau apsisprendusiųjų pasirinko „Ignitis“, antroje vietoje su 111 tūkst. yra „Perlas Energija“, apie 48 tūkst. vartotojų turi bendrovė „Elektrum Lietuva“, 34,5 tūkst. – „Enefit“, „EGTO energija“ turi 2,1 tūkst. vartotojų, o „Birštono elektra“ – 343.