Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad apgultis ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, rajonuose yra dėl Vyriausybės vykdomos nepasitikėjimo politikos.
„Nuo visų bokštų šaukė ateiti ir visi galvojo, kad geriau gyvai nueis, atstovės vos ne visą dieną. Žinau, kad kai kurie ir skambina, ir siunčia, ir eina gyvai atstovi, kad tik gautų. Sistema, kuri faktiškai iš biudžeto lėšų gali pritrūkti. Savivaldybių asociacija sako, kad numatytos lėšos, kurių reikia kompensacijoms, jų gali neužtekti“, – sakė jis.
Eilėse po 2 val.
I. Paberžienė pasakojo, kad situacija tiek rugsėjį buvo įtempta, tiek ir spalį žmonių susidomėjimas būsto kompensacijų gavimu yra didelis.
„Paskutinėmis dienomis matome šiek tiek kitokį vaizdą savivaldybėje ir darome išvadą, kad įtakos turėjo naujos paslaugos paleidimas.
T. y. prašymo pateikimas telefonu, automatiniu būdu, kai yra autovedlys, kuris padeda asmenims pateikti prašymus. Pastebime, kad gyvos eilės laukiančių asmenų srautas pastarosiomis dienomis yra sumažėjęs beveik 25 proc. Aišku, piko valandomis žmonės vis tiek laukia iki 2 val.
Dažniausiai toje eilėje vis dar matome asmenis, kurie kreipiasi pirmą kartą arba tiesiog neturi galimybės pasinaudoti kitais kanalais. Turime 5 prašymų pateikimo būdus: SPIS sistema, el. paštas, tradicinis paštas, paskambinti telefonu, gyvas priėmimas.
Išaugus srautui, išaugo apkrova savivaldybėms, dabar tikrai ne vien Vilnius, bet ir kiti kolegos netelpa į įstatymo rėmus, per mėnesį priimti sprendimą.
Dėl to žmonės nerimauja, ieško to atsakymo. Vilnius jau beveik 3 savaitė pirmadieniais skelbia, kokios dienos prašymus nagrinėja, nes nėra kito būdo kaip sukomunikuoti su visais, kurie pateikė prašymus, pateikti jiems atsakymus. Kad prašymas yra, bet jis dar neišnagrinėtas, nes tiesiog neatėjo jo eilė“, – sakė ji.
Pašnekovė įvardijo, kad paskutinę spalio savaitę Vilnius nagrinėjo rugsėjo 7 dienos prašymus.
„Išeina apie 1,5 mėnesio, kad užtrunkame. Turime problemų ir dėl to, kad SPIS buvo užlūžęs. Tai irgi darė įtakos greičiui, paslaugos kokybei.
Vilniuje aptarnavime dirba 30 žmonių. Taip pat turime per 50 žmonių, kurie dirba su prašymų nagrinėjimu. Komanda yra didelė. Per dieną gauname vidutiniškai apie 800–900 prašymų dėl šildymo kompensacijų. Tikrai tai ne vienintelė paramos paslauga.
Būsto šildymo kompensacijos yra teikiamos, kai būsto šildymo išlaidų dalis viršija 10 proc. skirtumo tarp asmenų vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
Jeigu tai yra bendrai gyvenantys asmenys, tai bus 2 VRP dydžių skirtumas, o jei vienas – 3 VRP dydžio skirtumas. 2 VRP, tai 294 eurai, 3 VRP – 341 euras.
Jeigu jūsų išlaidos viršija 10 proc. tarp vidutinių pajamų ir VRP dydžio. Tada tikėtina, kad galite kreiptis. Raginame pirma įsivesti skaičius į skaičiuoklę, o tada teikti prašymą.“, – sakė ji.
Už elektrą ir dujas – visiems
A. Sysas dar sakė, kad iš pradžių visi buvo raginami ateiti.
„Bet nepasakė, kad reikia atsinešti tam tikrus dokumentus. Bepigu pensininkui, jeigu jis jokių pajamų neturi, ateina ir gauna tą paslaugą. Visumoje, manau, kad ta komunikacija ir apgultis ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, rajonuose buvo dėl Vyriausybės vykdomos nepasitikėjimo politikos.
Šios išmokos yra laikinos dėl kainų augimo. Tai nėra pastovus dalykas, pastovus yra centrinio šildymo lengvata, kuri tęsiasi 10 metų. Dabar yra ne 9 proc., o 0 proc.
Tai nėra europinės lėšos, tai skolintos lėšos, kurias visi mokesčių mokėtojai turėsime suteikti.
Vyriausybė nusprendė visiems kompensuoti dalį dujų ir dalį elektros, o vargingiausiai gyvenantiems ir net vidutines pajamas gaunantiems – kompensuoja dar ir šildymo išlaidas. Po kelių metų pamatysime rezultatus. Reikėtų tikslingiau dalinti“, – kalbėjo jis.
Laidoje taip pat dalyvavęs energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas nurodė, kad „viskas priklauso nuo debesų“, t. y. jei ateis šalta žiema, kainos vėl gali gerokai šoktelėti.
„Dabar susidarė situacija, kad kainos elektros biržoje nebus daugiau nei 40 centų šį mėnesį. Su kompensacijomis bus apie 32 centais. Šį mėnesį turėsime gražų. Ir dar dujos atpigo“, – sakė jis.
Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad dalis gyventojų dėl kompensacijų nesikreipia.
„Žiūrint iš toliau, daugybę metų matėme problemą, kad daliai žmonių, kuriems realiai reikia pagalbos, kurie nepakankamai gali šildytis būsto, jie nepasiimdavo visi tos pagalbos.
Šiais metais problema nebus visiškai išnykusi, turėsime žmonių, kurie nepasinaudoja pagalba“, – sakė ji.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
