Tokie rezultatai gauti Lietuvoje atlikus skalūnų angliavandenilius talpinančių uolienų tyrimus.
Pasak pranešimo, atliktų naujų daugiau kaip 500 tyrimų duomenimis, uolienose daugiau susidarė skysti angliavandeniliai (skalūnų nafta) nei dujiniai. Tik vieno Ramučiai-1 gręžinio (Šilutės apylinkėse) duomenys rodė, kad organinė medžiaga galėjo pasiekti kondensato ir drėgnų dujų brandumą.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis buvo padaryta prielaida, kad iš viso uolienose generuoto angliavandenilių kiekio 70 proc. galėjo sudaryti skysti angliavandeniliai (nafta) ir 30 proc. – dujiniai angliavandeniliai.
„Patikslinti rezultatai iš esmės nieko nekeičia. Ar nafta, ar dujos būtų skalūniniuose sluoksniuose, mums, kaip valstybei, svarbiausia, kad jie būtų išgaunami saugiai ir su maksimalia nauda biudžetui bei bendruomenei. Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naują teisinę ir mokestinę bazę angliavandenilių išteklių žvalgybai ir gavybai. Tik gerai pasiruošę galėsime galvoti apie naujo skalūnų išteklių tarptautinį konkursą“, – pranešime cituojama aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Pažymėtina, kad skalūnų nafta, kurios ekonominė vertė JAV net iki keturių kartų viršija skalūnų dujų ekonominę vertę, tampa vis svarbesnė energetikos sektoriuje ir ateityje galėtų padaryti didelę įtaką ekonominei situacijai naftos rinkoje.
Tačiau viceministrė pabrėžia, kad galutiniai rezultatai, kas glūdi po žeme, paieškotų po žvalgybos. Taip pat kol kas nežinoma ir tai, kokį kiekį skalūnų dujų ar naftos būtų galima išgauti.