Tai rodo, kad gal ir pats projektas neturėjo idealaus paruošimo, kad galbūt ne iki galo efektyviai pats pirkimo procesas vyko, bet tai yra gal ir suprantama. Tai didžiulis projektas, istoriškai tokio niekada nebuvo Lietuvoje, tai gal ir nebuvo žmonių, kurie mokėtų tą projektą tinkamai suvaldyti. Svarbiausia dabar, aišku, kad jis būtų įgyvendintas laiku, pagal tuos pinigus, kurie numatyti kontrakte, ir kokybiškai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė jis.
ELTA primena, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pasirašė leidimą sudaryti geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo sutartį.
Tiesa, J. Narkevičius kritikavo, kad konkursas užsitęsė nuo 6 mėnesių iki 2 metų ir buvo sustambintas, todėl auditas bus atliekamas toliau.
Pasak jo, dėl to, kad konkursas nebuvo suskaidytas į dalis, Lietuvos ir užsienio šalių įmonės neteko galimybės dalyvauti konkurse.
Susisiekimo ministras taip pat teigė, kad audito metu bus „įvertinti asmenys, dėl kurių buvo nustatyti nuostoliai arba paveiktas konkurso būdas.”
Elektrifikacijos konkursą laimėjo Ispanijos įmonė „Elecnor“ su partneriais. Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys–Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš Europos Sąjungos fondų.
Kaip anksčiau sakė „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor“.
Kaip nurodo „Lietuvos geležinkeliai“, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.