„Nord Stream 2“ tiesimo grafikas yra itin svarbus Maskvai, kuri tikisi užbaigti dujotiekį iki šių metų pabaigos. Šiemet baigia galioti ir Rusijos bei Ukrainos sutartis dėl dujų tranzito į Europą. Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ jau nutiesė per 70 proc. „Nord Stream 2“, tačiau nuo 2017-ųjų balandžio Danija delsia išduoti leidimą tiesti dujotiekį savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.
„Nord Stream 2 AG“ jau buvo pateikusi du galimus „Nord Stream 2“ maršrutus per Danijos teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną. Vis dėlto, DEA pareikalavo, kad bendrovė pateiktų ir trečio maršruto poveikio aplinkai vertinimą.
Savo ruožtu „Nord Stream 2 AG“ parašė laišką DEA, kurį pavyko gauti „Reuters“ žurnalistams.
Laiške „Nord Stream 2 AG“ tvirtina, kad, dėl Danijos delsimo, projekto išlaidos jau šoktelėjo 100 mln. eurų, o tolesnis delsimas suteikti leidimą tiesti dujotiekį gali „Nord Stream 2“ kaštus padidinti 660 mln. eurų ir priversti bendrovę atidėti dujotiekio paleidimą net 8 mėnesiams.
„Projekto vilkinimas lems reikšmingus finansinius „Nord Stream 2“ nuostolius. Ne kartą prašėme informacijos apie leidimus, bet negavome jokių atsakymų“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ laiške Danijos energetikos agentūrai.
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.