Jis pabrėžė, kad sprendimas priklauso Danijos vyriausybei ir ši nuspręs, ar patvirtinti dujotiekio tiesimą. Bendrovė „Nord Stream 2 AG“ anksčiau tvirtino, kad dujotiekio tiesimas per Daniją yra geriausias dujų tranzito maršrutas.
Tačiau P. Corcoranas teigė, kad negavusi Danijos leidimo „Nord Stream 2 AG“ ieškos kitų būdų tiesti dujotiekį.
„Jei Danijos vyriausybė nepatvirtins dujotiekio tiesimo jos teritoriniuose vandenyse, bendrovė bus priversta keisti maršrutą bei greičiausiai dujotiekį statys tarptautiniuose vandenyse, į šiaurę nuo Danijos“, – Pasaulio dujų konferencijos užkulisiuose žurnalistams sakė P. Corcoranas.
Nors „Nord Stream 2 AG“ anksčiau teigė, kad statybos darbai prasidės jau antrąjį šių metų ketvirtį, P. Corcoranas, kalbėdamas apie darbų pradžią, datą šiek tiek atidėjo bei tvirtino, jog dujotiekis bus pradėtas statyti šių metų vasarą, nepriklausomai nuo to, ar bus gautas leidimas iš Danijos.
Nemažai Europos šalių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, „Nord Stream“ laiko ne komerciniu, o politiniu projektu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai ir skaldyti Europą.
Savo ruožtu Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Lokė Rasmusenas) pasiūlė „Nord Stream 2“ projektą aptarinėti Europos lygmeniu, siekiant išanalizuoti visas rizikas bei įvertinti Ukrainos, kaip dujų tranzito šalies, vaidmenį.
Vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
uzsienioverslas@bns.lt, +370 5 205 8514 - Užsienio verslo naujienų skyrius