Dėl ypač aukštų energijos kainų rinkoje jis buvo nusprendęs dar pusmečiui pratęsti naudojimąsi visuomeniniu elektros tiekimu, tačiau įgyvendinti šį tikslą Vilniaus gyventojui pavyko toli gražu ne iš karto: jo teigimu, prireikė daugybės telefono skambučių, laiškų ir galiausiai – kreipimosi į atsakingas institucijas.
„Realiai pusantro mėnesio žaidė tą „tenisą“ (...) Lapkričio mėnesį įlindau į savitarną ir žiūriu, kad neturiu su niekuo sutarties. Tiktai gruodžio 10 išsisprendė problema“, – dėstė Marius.
Ir rinkos reguliuotojas, ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo ruožtu patikino „Delfi“, jog skundų dėl liberalizavimo yra išskirtinai mažai ir leido suprasti, kad šiuo atveju galėjo įvykti vienetinis nesusikalbėjimas.
Marius turi du objektus, kartu sunaudojančius apie 600 kWh per mėnesį, jie patenka į antrąjį liberalizavimo etapą, kuris Seimo sprendimu pratęstas pusmečiui, iki šių metų vasaros vidurio. Gyventojas rugsėjo pabaigoje pasirašė sutartį su nepriklausomu tiekėju „Enefit“, sutartis turėjo įsigalioti nuo lapkričio 1 dienos. Tačiau klientas persigalvojo ir, kaip leidžiama teisės aktų, atsisakė sutarties.
Čia ir kilo nesklandumų, nes vienas iš objektų taip ir „pakibo pusiaukelėje“ negrąžintas į visuomeninį tiekimą. Vartotojo spėjimu, veikiausiai bendrovė „Enefit“ nepranešė ESO apie sutarties nutraukimą.
„Finale niekas su manimi nebendravo, tai parašiau skundą VERT, tai jie labai operatyviai ėmėsi to, užklausė. (...) Naudojausi elektra be sutarties ir nemokamai. Paskui, aišku, kai atstatė, susimokėjau visuomeninio tiekimo tarifais“, – aiškino Marius.
„Enefit“ rinkodaros vadovas Deividas Kranauskas komentavo, kad Lietuvoje atidėjus rinkos liberalizavimo antrąjį etapą iki 2022 metų liepos 1-osios, bendrovė sulaukė didesnio klientų paklausimų skaičiaus su pasiteiravimais ir įvairiais klausimais dėl grįžimo į visuomeninį tiekimą.
„Atsižvelgiant į tai galėjo pasitaikyti pavienių situacijų, kai buvo pavėluota suvesti duomenis į sistemą dėl sutarties nutraukimo. Bet kuriuo atveju sutartis būna nutraukiama atgaline data, tai yra, nuo kliento pateikto prašymo per 14 kalendorinių dienų. Svarbu pažymėti, kad klientas jokių papildomų finansinių išlaidų dėl to nepatiria, nes yra remiamasi jo deklaruotais skaitiklio rodmenimis pateikiant sutarties nutraukimo prašymą“, – sakė D. Kranauskas.
Jis pažymėjo, jog pagal „Enefit“ sutarties sąlygas klientas apie sutarties nutraukimą turi pranešti prieš 14 kalendorinių dienų. Per šį terminą sutartis yra nutraukiama ir klientas, priklausomai nuo priskirto liberalizacijos etapo, automatiškai yra grąžinamas į visuomeninį ar garantinį tiekimą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), konfidencialumo sumetimais, tik netiesiogiai komentavo situaciją portalui „Delfi“. Ji patvirtino, kad būta „panašaus pobūdžio“ laiško, tačiau po kurio laiko atėjo analogiškas vartotojo patvirtinimas, jog situacija išsisprendė, tad tyrimas nebuvo pradėtas.
Taryba taip pat teigė, kad skundų dėl gyventojų bendravimo su tiekėjais nėra daug ir jų nedaugėja.
Reguliuotojas kartu priminė, jog asmuo, pageidaujantis nutraukti su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaudamasis teisės aktais, privalo apie savo norą informuoti nepriklausomą tiekėją.
Nepriklausomas tiekėjas apie sutarties nutraukimą privalo prieš dvi savaites iki sutarties nutraukimo raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pranešti tinklų operatoriui (ESO) bei apie sutarties nutraukimą informuoti vartotoją (besikreipiantį dėl sutarties nutraukimo asmenį).
Marius tikina, kad tvarkingai informavo nepriklausomą tiekėją apie ketinimą nutraukti sutartį. Vėliau jis matė kad „Ignitis“ savitarnoje yra tik „vienas objektas sugrįžęs“, o „Enefit“ savitarna rodė, tarsi nutrauktos abi sutartys, tą šis tiekėjas patvirtino ir telefonu.
Pasak vartotojo, sistemoje kažkur „palikta spraga“, dėl kurios gali nukentėti ir kiti vartotojai.
ESO pažymėjo, jog gali pasitaikyti tam tikro nesusikalbėjimo atvejų.
„Iš viso šalyje yra 1,6 mln. vartotojų, kurie turi pasirinkti savo nepriklausomą tiekėją. Tvarkant tokį didelį duomenų skaičių, retais atvejais, gali pasitaikyti ir situacija, kai tiekėjas neturėdamas sutarties per klaidą vartotoją prisiskiria sau, o tiekėjas su kuriuo gyventojas turi sutartį jau negali prisiskirti arba gyventojas vienu metu sudaro sutartis su keliais tiekėjais. Visais panašiais atvejais tiekėjai tarpusavyje išsiaiškina ir atšaukia/pateikia priskyrimą“, – komentuoja ESO.
Operatorius teigia, kad vis dėlto tie „nedideli nesklandumai“ nutinka retai ir yra greitai išsprendžiami.
„Bendrovė ir tiekėjai turi reguliarius susitikimus, kurių metų yra sprendžiami visi aktualūs klausimai. Tik itin retais atvejais pasitaikė nusiskundimų. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pasiskundusių po pirmojo liberalizacijos etapo buvo 56 klientai, tai yra, 0,02 proc. nuo pirmo etapo klientų“, – tikina ESO.
Elektros tiekimo buitiniams vartotojams liberalizavimo procesas Lietuvoje turėtų baigtis šiemet. Seimas pernai pritarė siūlymui suteikti antrojo etapo vartotojams daugiau laiko apsispręsti dėl nepriklausomo tiekėjo, antraip jiems būtų įsigaliojęs brangesnis garantinis tiekimas. Šiems vartotojams taip pat leista grįžti į visuomeninį tiekimą, jeigu jie jau buvo sudarę sutartį su nepriklausomu tiekėju.