Norvegija ruošiasi aršiai kovai su Rusija

Norvegija leis padidinti gavybą savo didžiausiame gamtinių dujų telkinyje – taip antroji pagal dydį Europos kuro tiekėja ruošiasi paaštrėjusiai konkurencijai su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis.

Būsimais dujų metais, prasidedančiais nujo spalio 1 dienos, dujų gavybą iš Trolio telkinio leista padidinti 10 proc., nurodo šio telkinio operatorė „Statoil ASA“. Pernai Norvegija šiame Šiaurės jūros telkinyje įrengė du naujus kompresorius ir taip išsprendė technines kliūtis, kurios anksčiau ribojo gavybos apimtis, rašo „Bloomberg“.

Didesni limitai gali padėti Norvegijai pasivyti Rusiją – didžiausią Europos dujų tiekėją, kuri teigia, kad šiais metais viršys savo 2013 metų eksporto rekordą.

Abi šios šalys gali tiekti dujas Europai pigiau negu Jungtinės Valstijos, kurios vasarį pradėjo gabenti dujas tanklaiviais iš Meksikos įlankos.

Tuo metu, kai dujų kainos Europoje yra žemiausios nuo 2009 metų ir artėja prie kainų Jungtinėse Valstijose, amerikietiškų skalūnų dujų prioritetinėmis rinkomis tapo Brazilija ir Indija.

„Būtent tai Norvegija siekė padaryti, kad išsaugotų savo rinkos dalį“, - elektroniniame laiške iš Paryžiaus rašė „Societe Generale SA“ analitikas Thierry Brosas, galvoje turėdamas leidimą padidinti gavybos apimtis Trolio telkinyje. – Kainos turėtų smukti toliau“.

2016 dujų metams dujų gavybą Trolio telkinyje leista padidinti iki 33 mlrd. kubinių metrų – beveik tiek pat, kiek per metus suvartoja Prancūzija.

„Statoil“ atstovas spaudai Sverre Oldenas Mala atsisakė ką nors komentuoti, teigdamas, kad tokį sprendimą priėmė Energetikos ministerija. Pati ministerija nei į skambučius, nei į elektroninį laišką kol kas neatsiliepė.

Nors šiuo leidimu buvo nustatytos tik viršutinės gavybos ribos, minimalios apimtys nėra nurodomos, todėl operatoriai vėliau gali sumažinti gavybą, pernai rugpjūtį per vieną interviu sakė Norvegijos naftos direktorato vyriausiasis atsargų inžinierius Janas Bygdevollas.

Atsargų kiekiai

Dujų kainos Europoje pradėjo mažėti, kai dėl švelnios žiemos rezervuaruose liko daugiau dujų atsargų negu praėjusiais metais. Be to, nesimato jokių ženklų, kad mažėtų dujų srautai dujotiekiais iš Norvegijos bei Rusijos ir tanklaiviu iš Kataro.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ praėjusią savaitę teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį dujų eksportas į Europą ir Turkiją, pagrindinę jos rinką pagal pajamas, išaugo 29 proc. iki 44,4 mlrd. kubinių metrų. Labiausiai augo tiekimas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams.

„Augant pasaulinei suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkai, tradiciniai gamintojai turėtų piktai šnairuoti per petį, ypač tikintis, kad artimiausiais mėnesiais Didžiosios Britanijos ir Europos krantus pasieks JAV SGD banga, - elektroniniame laiške rašė „Inspired Energy Solutions“ energetikos rizikų valdymo ekspertas Nickas Campbellas. – Vertėtų kelis metus pakentėti kainų skausmą, kad tai priverstų JAV nukreipti SGD į kitas rinkas arba pasilikti jas namuose“.

Įtakos Norvegijos sprendimui galėjo turėti ir paklausos atsakas iš Europos rinkų, sakė N. Campbellas. Pavyzdžiui, vis daugiau dujų naudoja elektrinės, kuriose dėl sumažėjusių dujų kainų šis kuras pakeičia anglis, rodo Didžiosios Britanijos duomenys.

Gavyba iš Trolio telkinio viršutines ribas pasieks tiek, kiek Norvegija galės padidinti savo tiekimą, sakė „Energy Aspects“ gamtinių dujų, anglių ir anglies vadovas Trevoras Sikorskis. Šios apimtys šiais metais veikiausiai neturės įtakos SGD kiekiams Europoje, pažymėjo jis.

„2017-ieji bus tie metai, kai turėtų išryškėti tikrai didžiuliai SGD kiekiai, - teigė jis. – Tuomet Norvegijos gamintojų nervai sulauks tikro išbandymo“.