„Nukem": ne visi Ignalinos atominės darbuotojai supranta lietuviškai

Laikinųjų branduolinių atliekų ir panaudoto kuro saugyklų statybos projektai Ignalinoje pamažu juda į priekį, sako Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas Žilvinas Jurkšus. O projektus vykdančios Rusijos - Vokietijos įmonės „Nukem Technologies" atstovai pasakoja, jog Lietuvoje susiduria su įvairiomis problemomis: ilgai derinami dokumentai, pagrindiniu rangovu buvusi statybų bendrovė „Vėtrūna" neatsiskaitė su savo subrangovais ir dėl to buvo sudėtinga atnaujinti darbus statybos aikštelėse, be to - dalis IAE paskirtos Techninės priežiūros tarnybos narių nekalba angliškai, o kai kurie IAE darbuotojai nesupranta ir lietuviškai.

Anksčiau statybos darbus netoli IAE vykdžiusią Telšių statybos bendrovę „Vėtrūna" pakeitė dvi Visagino įmonės: generaliniais rangovais tapo „Vilstata" ir „Monrema".

Pasak „Nukem Technologies" vadovo Ulfo Kutscherio, su ankstesniu generaliniu rangovu „Vėtrūna" sutartis buvo nutraukta dėl to, kad jos atlikti darbai netenkino kokybe. Nors anksčiau skelbta, kad „Nukem Technologies" buvo įsiskolinusi „Vėtrūnai", U. Kutscheris žurnalistams teigė, jog dabar su šia įmone atsiskaityta pagal visas pateiktas sąskaitas, tačiau ne visos lėšos pasiekė „Vėtrūnos" subrangovus, o tai kenkia statybos darbų eigai Ignalinoje.

„Šie pagrindiniai rangovai dabar turi surasti subrangovų, kurie atliks įvairius darbus. Visgi mes turime atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos rinka yra maža: jei bendrovė pradėjo darbus objekte ir su ja nebuvo atsiskaityta už šiuos darbus, aišku, jie nori išsiaiškinti, kas atsiskaitys už jau atliktus darbus. Mes turėjome problemą su ankstesniu generaliniu rangovu, kuris neatsiskaitė su savo subrangovais ir dabar jie (buvę subrangovai - DELFI) nori užsitikrinti, kaip atgaus pinigus už jau atliktus darbus, už kuriuos „Nukem" sumokėjo šiam pagrindiniam rangovui, - apie susiklosčiusią situaciją pasakojo bendrovės "Nukem Technologies" prie IAE statančios laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą B1 bei kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei saugojimo kompleksą B3,4, statybos darbų vadovas Tomas Pietschas. - Mes dirbame su šiuo iššūkiu ir dabar statybos aikštelėje dirba keturios bendrovės, kurios grįžo į statybvietę ir atliko darbus. Mes išaiškinome šiuos klausimus ir remiame šias bendroves ginče su buvusiu ankstesniu generaliniu rangovu."

Anot jo, „Vilstata" yra pagrindiniu rangovu projektams B1 ir B2, o „Monrema" projektams B3,4.

"Mes nusprendėme nutraukti sutartį su „Vėtrūna", nes mes buvome nepatenkinti jų atliktais darbais, - sakė U. Kutscheris. - Mes sumokėjome „Vėtrūnai" už atliktus darbus, tačiau jie nesumokėjo už šiuos darbus savo subrangovams ir tai, žinoma, lėmė kokybės ir motyvacijos suprastėjimą, o galiausiai privertė mus nutraukti šį kontraktą."

U. Kutscheris dėstė, jog tikimasi, kad vadovaujant dabartiniams generaliniams rangovams, darbai Ignalinoje bus baigti iki 2013 m. pabaigos. IAE vadovas Ž. Jurkšus taip pat tikisi, jog darbai bus užbaigti iki 2014 m. pradžios.

Mato norą ir girdi pažadus, bet nori įrodymų

Iki šių metų lapkričio IAE tiksi sulaukti dokumentų, įrodančių, jog branduoliniam kurui saugoti planuojami naudoti konteineriai atitinka reikalingus saugos reikalavimus, o kartu yra deramasi dėl garantijų paketo, kaip IAE bus atlyginta, jei paaiškės, jog dėl konteinerių yra patiriama nuostolių.

„Projektas juda į priekį sunkiai, bet juda į priekį, mes matome norą ir girdime pažadus, kad projektai bus baigti, bet šiandien dar galutinių įrodymų tam neturime", - teigė Ž. Jurkšus.

Pavyzdžiui, iki šių metų lapkričio IAE tikisi sulaukti techninio pagrindimo iš projekto vykdytojų, jog naudojami konteineriai yra saugūs.

„Konteinerių dar nėra priimtų (iš gamintojo - DELFI), yra tik licencijuotas ir patvirtintas projektas. O esmė yra ta, kad pagaminti konteineriai, jų parametrai, neatitinka projekto, čia ir yra pagrindinė problema, - dėsto Ž. Jurkšus. - Projektas yra patvirtintas ir suderintas, bet pagaminti konteineriai neatitinka jų projekto ir jeigu neatitinka projekto, vadinasi konteineris yra ne toks, koks yra projekte, taigi reikia perskaičiuoti konteinerį ir pagrįsti, kad jis lygiai taip pat saugiai gali būti naudojamas. Jeigu pagrindimas bus tinkamas, vadinasi mes turėsime keisti projektą ir iš naujo licencijuoti. Yra sutarta, kad gamintojas, kompanija GNS, iki lapkričio vidurio mums pateiks visus pagrindimus, tada mes matysime, ką gausime."

Be to, pasak jo, turi būti įvykdytos papildomos sąlygos, kurios leis užtikrinti kaip bus atlyginti nuostoliai, jei konteineriai bus nekokybiški. GNS komunikacijos ir rinkodaros vadovas Michaelis Koblas teigė, jog artimiausiu metu bendrovė laukia apie 22 mln. eurų (76 mln. litų) tarpinio finansinio atsiskaitymo už pagamintus konteinerius.

„Turi būti įvykdytos papildomos sąlygos ir kai jos bus įvykdytos, tada sumokėsime. Tai yra, turi būti duotos garantijos, kad visi konteineriai, kurie neatitiks, nebus pripažinti tinkamais, jie juos pataisys, kas yra sunkiai įmanoma, arba gamins naujus, - teigė Ž. Jurkšus. - Mes sutinkame (mokėti - DELFI) tokiu atveju, jeigu mes turėsime banko garantiją, kad kilus bet kokiam įtarimui, kad konteineriai visgi negali būti licencijuoti, tad mes iš karto atsiimame pinigus."

Pasak jo, jei toks susitarimas dėl garantijų bus pasiektas, pinigus GNS gali gauti ir anksčiau nei atsakymai dėl konteinerių tinkamumo pasieks IAE.

„Garantijos yra pilnos ir mes užsitikriname, kad visi konteineriai, netgi iki šiol pagaminti ir apmokėti, kol dar mes neturėjome parametrų, jie bus taip pat gražiai kompensuojami ir visi su tuo susiję nuostoliai bus kompensuoti. Tai yra papildoma garantija", - paaiškina Ž. Jurkšus.

Paklaustas, ką mano apie naujai paskirtus generalinius rangovus B1,2,3,4 projektams, Ž. Jurkšus buvo nusiteikęs optimistiškai: „Tai yra visiškai normalios kompanijos, mes joms jokių priekaištų, jeigu jie sugebės sėkmingai suorganizuoti darbą, neturime, jos turi ankstesnę darbo patirtį. Aišku, joms reikės papildomų subrangovų. - sakė jis. - Bet aš manau, jos turi savo planuose nusimatę iš kur gaus papildomų jėgų."

Konteinerių gamyklinius neatitikimus pripažįsta

M.Koblas tikina, kad šiuo metu bendrovė ruošia techninius dokumentus, kad galėtų įrodyti, jog konteineriai yra saugūs naudoti.

„Tai yra standartinė procedūra tokio lygio projekte: įrodyti, kad kiekvienas konteineris yra tinkamas savo tikslui - juos sandėliuoti šioje saugykloje ir tai bus padaryta iki šių metų lapkričio, - žada jis. - Mes kalbame apie normalius nukrypimus gamybos proceso metu ir mes turime įrodyti, kad kiekvienas konteineris yra pagamintas sutarties sąlygų rėmuose."

Pasak jo, kartu bendrovė tikisi gauti 22 mln. eurų tarpinį finansinį mokėjimą, tačiau kada jis bus pervestas galutinio termino nėra sutarta: „Nėra jokio galutinio termino, mes dirbame su dokumentais, kad būtų pasiektas progresas ir visi projekto žingsniai būtų padaryti. Mes jau tikimės pinigų, tai yra viskas, ką mes galime šiuo metu padaryti: dirbti su reikalingais dokumentais ir atlikti savo darbą."

„Laikantis sutarties, mes turime įsipareigojimų, o IAE turi už tai sumokėti. Kalbant apie derybas dėl dokumentų, kurie turi būti pateikti iki lapkričio, su Ignalina taip pat yra sutarta, kad ji efektyvins atsiskaitymus. Taigi mes tikimės gauti mokėjimus artimiausiu metu", - antrina U. Kutscheris.

Be to, šiuo metu su valstybine atominės energetikos saugos inspekcija derinama, kaip suderinus su IAE dar turi būti patobulintas kranas projekto B2 vietoje, kad jis galėtų pakelti sunkesnius konteinerius, kurių techninių parametrų dar laukia IAE lapkritį. Ž. Jurkšaus vertinimu, tai gali kainuoti kelis milijonus eurų. Už šį atnaujinimą, „Nukem Technologies" teigimu, bus mokama papildomai, nes sutartyje toks atnaujinimas - nenumatytas.

Projekto eigą stabdo ir kalbos nemokėjimas

Anot T. Pietscho, kalbant apie projektus B1,2,3,4 didžioji dalis reikalingų dokumentų, būtinų pradėti statybos darbus, „Nukem Technologies" jau pasiekė, tačiau dalies dar yra laukiama.

„Projekto eiga paprastai yra tokia: pirmiausia sukuriamas technologinis dizainas, kuris turi būti patvirtintas priežiūros institucijų, o remiantis šiuo technologiniu dizainu yra sukuriamas detalusis dizainas. Šis detalusis dizainas Lietuvoje turi būti patvirtintas darbų užsakovo. Šiuo metu mes esame parengę didžiąją dalį detaliojo dizaino projektų abiems objektams (B1 ir B234 - DELFI), - sako T. Pietschas. - Deja, patvirtinimo procesas su IAE yra sudėtingas ir IAE kelia daug klausimų ne dėl techninių dalykų, bet iš formaliosios pusės: lipdukai yra netinkamos spalvos, kai kurių parašų trūksta arba jie reikalauja papildomų parašų, o fizinių darbų galima imtis tik tuomet, jei detalusis dizainas yra patvirtintas ir vadovaujantis juo galima pradėti statybas."

Tačiau jis sako, kad šiuo metu daugeliu atveju projektui B1 ir B3,4 yra išduoti leidimai statybai, o projektui B2 dalis leidimų dar yra derinami su IAE. Bet, anot jo, viena iš problemų yra ne tik ilgos dokumentų derinimo procedūros, bet ir nesusikalbėjimas.

„Viena iš problemų su kuriomis susiduriame yra, pavyzdžiui, tai, jog Techninės priežiūros tarnyba, paskirta IAE, beveik nekalba angliškai, tačiau sutarties kalba yra anglų. Taigi, mes turime jiems parengti vertimus. IAE paskirta Techninės priežiūros tarnyba yra priežiūros institucija, kuri patvirtina, kaip plėtojamas detalusis dizainas ir suteikia patvirtinimus, jog statyba galima, taigi, tai - esminė projekto vykdymo grandis", - teigia T. Pietschas.

„Tai yra reikšmingi žmonės projekto eigai, nes jie priima visus mūsų darbus. Ir jei šie žmonės nekalba angliškai, bet statybų kalba yra anglų, mes turime komunikacijos problemą", - antrina U. Kutscheris.

„Kita problema yra, jog sutarties kalba yra anglų ir mes esame įpareigoti pateikti dokumentus taip, kaip numatyta sutartyje, daugiausiai - anglų kalba, kai kuriuos - anglų ir rusų kalbomis, o tik kelias dalis, pavyzdžiui, priežiūros ir naudojimo instrukcijas bei techninį dizainą - lietuvių kalba, - dėsto T. Pietschas. - Tačiau tai prieštarauja Lietuvoje galiojančiam įstatymui, nes visi dokumentai, kurie turi būti patvirtinti Lietuvoje, turi būti parengti lietuvių kalba, taigi mes vertimui skyrėme papildomų pajėgų, bet taip pat susidūrėme su problema - kai kurie IAE darbuotojai nekalba lietuviškai, jie kalba tik rusiškai. Taigi, jei mes nuspręstume neviršyti sutarties įpareigojimų, pakeisti rusų kalbą lietuvių kalba, susidurtume su kita problema - jei kolegos kalba tik rusiškai, o mes pristatome dokumentus anglų, lietuvių kalbomis, turime kitą komunikacijos problemą."

Ignalinoje šiuo metu vykdomi du dideli projektai: panaudoto branduolinio kuro laikina saugykla (B1) ir naujas Ignalinos AE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2/3/4).

B1 kainuoja 193,5 mln. EUR (668 mln. litų), projekto pradinė kaina siekė 92,7 mln. EUR (320 mln. litų). Projekto kaina padidėjo dėl to, kad buvo įsigyta 150 papildomų konteinerių (256,2 mln. litų: 206,1 mln. litų už konteinerius ir 50 mln. litų kainos pabrangimo koregavimas), likusi suma 91,2 mln. litų skirta nenumatytoms situacijoms apmokėti: papildomos darbo jėgos pritraukimas - 20,7 mln. litų, bei kitokioms rangovo pretenzijoms apmokėti.

B234 kainuoja 124 mln. EUR (428 mln. litų), projekto pradinė kaina 120 mln. EUR (414 mln. litų).

Projektas pabrango 13,7 mln. litų, nes buvo priimtas taikintojo sprendimas dėl B3/4 ribų perkėlimo (8,4 mln. litų), taip pat dėl projekto keitimų, suderintų su Ignalinos AE (5,3 mln. litų).