Viename sostinės daugiabučių butą įsigijęs Saulius (vardas pakeistas) DELFI pasakojo esąs verčiamas keisti gerai veikiantį karšto vandens skaitiklį.
Jis tvirtina, kad nuėjęs su „Vilniaus energija“ pasirašyti sutarties dėl paslaugų teikimo, sužinojo, kad privalu leisti pakeisti karšto vandens skaitiklį, nes dabartinio rodmenys nebus naudojami ir vandens suvartojimas bus skaičiuojamas taip, lyg jis visai neturėtų skaitiklio.
Pagal anksčiau patvirtintą tvarką „Vilniaus energija“ tapo karšto vandens tiekėja, turi prižiūrėti bei keisti skaitiklius. Už pakeistus skaitiklius bendrovė ima aptarnavimo mokestį – 0,78 euro.
„Vilniaus energija“ tvirtina, kad vadovaujasi teisės aktais, kurie numato prievolę gyventojui pasikeisti skaitiklį. Tą patį tvirtina ir Metrologijos inspekcija, tačiau advokatė Beata Vilienė atkreipia dėmesį, kad teismų praktika šiuo klausimu skiriasi.
„Jie man siūlo pasikeisti skaitiklį, nes mano name visi yra pasikeitę skaitiklius, o mano karšto vandens skaitliukas nėra pakeistas. Aš paklausiau, ar yra tokia prievolė, tačiau jos nėra. Man tiesiog paaiškino, kad keičia skaitiklius visiems. Paklausiau, kas bus jeigu aš atsisakysiu, tuomet jie tvirtino, kad man karšto vandens sunaudojimą skaičiuos pagal normatyvą“, - DELFI piktinosi vilnietis.
Jis tvirtina nesutinkantis, kad vandens suvartojimas jam būtų skaičiuojamas pagal normatyvą, nes tai reglamentuojančiame teisės akte nenurodoma, kad taip turi būti daroma nesutikus pakeisti skaitiklio.
„Nutarime, reglamentuojančiame vandens suvartojimo skaičiavimą pagal normatyvus, rašoma, kad jis gali būti taikomas, jeigu laiku nedeklaruojama, jeigu skaitiklis yra sugedęs, remontuojamas, tačiau nekalbama apie tai, kad vandens suvartojimas pagal normatyvus būtų skaičiuojamas ir tuo atveju, jei aš nepasikeičiau skaitiklio. Mano klausimas yra, kas čia per šantažas? Aš manau, kad ne vienas žmogus yra verčiamas tokiu būdu pasikeisti skaitiklį“ - aiškino Saulius.
Paklaustas, kodėl jis nesutinka keisti skaitiklio, pašnekovas sakė: „O kam man jį šiuo metu keisti? Juk jis yra veikiantis“.
Vienam gyvenančiam asmeniui skaičiuojami 92 litai karšto vandens, jei yra vonia arba 72 litrai, jei vonios nėra.
Skaičiuojant pagal normatyvą, išeitų, kad jis per mėnesį sumokėtų už 2,7 kubinius metrus karšto vandens. Šį normatyvą yra nustačiusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
„Vilniaus energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Nerijus Mikalajūnas tvirtina, kad įmonė vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymu.
Pašnekovas patvirtino, kad tais atvejais, kai gyventojas nesudaro sąlygų pakeisti karšto vandens skaitiklį, jam taikomas patvirtintas karšto vandens suvartojimo normatyvas.
Metrologijos inspekcijos viršininko pavaduotoja Natalija Bražunienė DELFI sakė, kad gyventojas privalo paklusti „Vilniaus energijos“ valiai ir leisti pakeisti skaitiklius.
„Vilniaus savivaldybė yra sudariusi skaitiklių keitimo grafiką Vilniuje ir gyventojai privalo įsileisti įmonės atstovus. Jeigu neįsileis, tada jam vandens suvartojimas bus skaičiuojamas pagal normas“, - tvirtino ji.
Tačiau ne tik šis į DELFI kreipęsis vilnietis nesutinka leisti pakeisti veikiančio skaitiklio.
Pasak pašnekovės, inspekcija nuolat sulaukia nepatenkintų gyventojų skundų, kurie nenori, kad „Vilniaus energija“ keistų skaitiklius, dėl to kai kurie netgi bylinėjasi teismuose.
N. Bražunienė patarė gyventojui kreiptis į inspekciją, jei norėtų detalesnio išaiškinimo.
Ne viskas taip paprasta
„Teisinis reglamentavimas numato, kad už karštą vandenį turi būti atsiskaitoma pagal butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius. Tačiau yra numatyta pareiga vartotojams įleisti karšto vandens tiekėjus pakeisti skaitiklius arba patikrinti jų rodmenis. Jeigu jis tos pareigos nevykdo, Šilumos ūkio įstatymas numato, kad tokiu atveju, kai savininkas atsisako įleisti karšto vandens tiekėjo atstovą, tokiu atveju suvartotas kiekis nustatomas pagal VKEKK metodiką“, - DELFI komentavo advokatė Beata Vilienė
Pasiteiravus, kaip yra tokiu atveju, kai gyventojas įsileidžia tikrintojus, tačiau nenori, kad būtų keičiamas skaitiklis, advokatė sakė, kad tokia situacija teisės aktais nėra reglamentuota.
„Jeigu žmogus neįleidžia pakeisti, bet įleidžia patikrinti, aš manyčiau, kad būtų pagrindas skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklį, jeigu jis atitinka teisės aktų reikalavimus: plombuotas, metrologiškai patikrintas ir pan.“, - teigė ji.
Metrologinė skaitiklių patikra turi būti atliekama kas šešerius metus.
Pasak advokatės tokių bylų teismuose nėra daug, tačiau praktika yra skirtinga.
l„Šiose bylose Labai svarbios yra faktinės aplinkybės. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje buvo priimtos dvi priešingos nutartys po nagrinėjimo apeliacine tvarka. Vienu atveju buvo pasakyta, kad privalu pasikeisti skaitiklį ir teisiškai nereikšminga, kad bute esantis skaitiklis atitinka reikalavimas. O kitu atveju buvo pasakyta, kad karšto vandens tiekėjas turi perskaičiuoti pagal bute esančio skaitiklio rodmenis“, - komentavo B. Vilienė.