Elektros energetikos įstatymo pataisoms pirmadienį pritarė 111 Seimo narių, prieš balsavo – 1 parlamentaras, susilaikė – 1. Beveik visi iš dalyvavusių 113 Seimo narių pritarė ir dviem lydintiesiems projektams.
Opozicija siūlė ir pritarti, ir atmesti
Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ragino balsuoti už, sakydamas, kad opozicija su savo perspėjimais buvo teisi.
„Realiai pusantrų metų vargome su šitu įstatymu. Bėda ta, kad neklausydama ekspertų prognozių, nevertindama geopolitinių dalykų, kurie įvyko vasario 24 dieną, valdančioji dauguma neišgirdo opozicijos prašymų. Ir pats teikiau projektus, ir opozicija teikė, argumentavome, kad tiek antras, tiek trečias liberalizavimo paketas turi būti atidėti, kol Lietuva užsitikrins pati iki 70 proc. elektros pasigaminimo“, – sakė R. Žemaitaitis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas antrino R. Žemaitaičiui, kad situacija nepalanki rinkos liberalizavimui, bet jį reikia bent jau atidėti ir suteikti žmonėms daugiau laiko.
„Daug ką pasakė jau kolega, bet reikėjo supriešinti dalį visuomenės, sveikatos apsaugos sistema turbūt gavo daugiau darbo, nes žmonės, kurie patikėjo liberalizavimu, pakliuvo į pinkles, kiti gavo kainas, kurių nesitikėjo (...).
Aplinka visiškai netinkanti tokiems dalykams: deja, ar kamštukai ausyse buvo, ar dar kažkas – gaudavome atsakymus, kad viskas gerai, nieko daryti nereikia. Bet gyvenimas privertė. Sveikinu, kad užsispyrusieji neliberalizavo toliau“, – sakė A. Sysas.
Lietuvos regionų partijos frakcijos narys Petras Gražulis sako, kad atidėjimas neišsprendžia situacijos, jis ragino balsuoti prieš.
„Šitos įstatymo pataisos neišsprendžia dirbtinai konservatorių sukurtų problemų. (...) Tik atidedamas laikotarpis, bet didelė dalis žmonių ir įmonių jau papuolė į tuos spąstus“, – sako P. Gražulis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas taip pat kalbėjo prieš pataisas, vadindamas situaciją diskriminuojančia „afera“, kurią dabar siūloma pratęsti, leidžiant „spekuliantams uždirbti žvėriškus pelnus“.
„Šitas elektros rinkos liberalizavimas įeis kaip „Leo“ afera, kitos aferos. Jau nieko nestebina. Bet kas įdomiausia, gilinantis į detales, kai premjerė meluoja, kad neturime pajėgumų, ministrą ištinka amnezija. Tei nebestebina. Net nesugeba pasakyti, už kiek galime elektrą pasigaminti patys. Tai tenka atsakymų ieškoti ir skaičiai yra paprasti.
Iš mazuto elektrą galima pasigaminti už 15 centų, iš dujų galima pasigaminti už 28 centus. Bet kažkas neleidžia „Igničiui“ to daryti ir liepia tą pigią pagamintą elektrą būtinai parduoti per biržą už labai brangiai“, – sakė V. Ąžuolas.
„Darbo partijos“ frakcijos parlamentaras Valdemaras Valkiūnas siūlė pritarti projektui, nors jis ir nesąs idealus sprendimas.
„Visi matome, prie ko privedė liberalizmas ir ta sistema, kurią liaupsina globalistai, neoliberalai. Kartu su baltų apykaklių mafija jie veikia kaip pasiutę šunys. Kaip jūs žinote, pasiutusį šunį reikia neutralizuoti, o ne galvoti, kaip kompensuoti jo įkandimus. Čia tokie tarpiniai pasiūlymai. Tas „gydymas“ ir laiko terminas nėra geriausias variantas, tačiau šiuo atveju reikia palaikyti (...)“, – sakė V. Valkiūnas.
Valdančiųjų atstovai pirmadienį dėl įstatymo pataisų nepasisakė.
Ne pirmas pratęsimas
Trečiojo etapo vartotojai sunaudoja iki 1000 kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus, jiems visuomeninis tiekimas bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, nebent jie patys anksčiau apsispręstų dėl nepriklausomo tiekėjo. Pagal ankstesnę tvarką planuota, kad šio etapo vartotojai tiekėją turės pasirinkti iki šių metų gruodžio, o visas liberalizavimo projektas bus baigtas 2023 metais.
„Trečiojo etapo vartotojai iki 2026 metų galės bet kuriuo metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o tie, kurie jau yra pasirinkę, bet kuriuo metu galės grįžti į visuomeninį tiekimą“, − anksčiau yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė, kurią cituoja Seimo kanceliarija.
Įstatymo pataisas parengusi Energetikos ministerija teigė, kad į trečiąjį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.
Pernai lapkritį pusmečiui buvo pratęstas ir antrasis liberalizavimo etapas, turėjęs baigtis 2021 metų gruodį: jis baigėsi šių metų birželį. Šio etapo vartotojai sunaudoja 1000–5000 kWh per metus. Toks žingsnis buvo žengtas matant elektros kainų rinkoje augimą. Be to, 2021-ųjų pabaigoje tiekėją pasirinkusių antrojo etapo vartotojų buvo palyginti nedaug.
Pirmojo liberalizavimo etapo vartotojams nepriklausomi tiekėjai užtikrina tiekimą nuo 2021 metų pradžios, šie gyventojai sunaudoja daugiau kaip 5000 kWh per metus. Nepasirinkusieji tiekėjo vartotojai iš pirmojo ir antrojo etapų priklauso garantiniam tiekimui, kurio kaina formuojama pagal biržos kainą, pridedant 25 proc. antkainį.
Dar didesnė įtampa energetikos sektoriuje kilo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje – išaugusios dujų kainos smarkiai pabrangino ir elektrą. Vyriausybė kartu ėmėsi kompensacijų tvarkos – iki 9 centų už kWh kompensavo visuomeninį, nepriklausomą ir garantinį tiekimą.
Galiausiai sumaišties į rinką atnešė nepriklausomo tiekėjo „Perlas Energija“ sprendimai iš pradžių atsisakyti fiksuotų sutarčių, o paskui – nutraukti tiekimo veiklą.
Trečiojo etapo vartotojai, buvę šios bendrovės klientais, sugrįžo į visuomeninį tiekimą, o pirmojo ir antrojo etapų dalyviai arba pasirinko naują tiekėją, arba pateko į garantinį tiekimą, kur jiems užtikrintos kompensacijos, priartinančios paslaugos kainą prie visuomeninio tiekimo kainos. Žadama, kad iki metų pabaigos jiems ir toliau bus užtikrinamos tokios sąlygos.
Visuomeninis tiekimas šį pusmetį yra 24 centai (su 9 centų kompensacija, ir 33 centai be jos). Tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad ši paslauga be valstybės kompensacijų kitų metų pirmą pusmetį gali pabrangti iki 63,5 cento už kWh. Vyriausybė siūlo pirmąjį pusmetį kompensuoti šią kainą, kad elektra kainuotų 28 centus už kWh, o antrą pusmetį – 33 centus.
Kompensavimas galiotų ir visuomeniniam tiekimui, ir nepriklausomų tiekėjų klientams (iki tam tikros ribos).
VERT skelbia, kad spalio 10 dienos duomenimis, nepriklausomą elektros tiekėją jau yra pasirinkę 1,17 mln. vartotojų, tai yra 70 proc. visų buitinių vartotojų, o nepasirinko apie 502 tūkst. buitinių vartotojų (30 proc.), iš jų 431 tūkst. priklauso trečiajam liberalizavimo etapui. Dar 392 tūkst., arba 48 proc., trečiojo etapo vartotojų jau pasirinko tiekėją.
Šiuo metu buitiniai vartotojai nepriklausomą tiekėją gali pasirinkti iš penkių bendrovių: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, dar dvi bendrovės – „EGTO energija“ ir „Birštono elektra“ – tiekia elektrą tik tarifais, susietais su birža.
Lietuvoje verslas iš nepriklausomų tiekėjų elektrą privalomai įsigyja nuo 2013-ųjų. Estijoje elektros tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 metais, Latvijoje – 2015 metais.