„Jeigu įvyksta visiškas elektros energijos nutraukimas, mūsų nuostoliai visai Lietuvos ekonomikai siekia 170 mln. eurų per dieną. Tai, lyginant su visais projekto kaštais – apie 100 mln. eurų, net ir finansiškai yra pakankamai neblogas variantas“, – penktadienį Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitete, kur svarstytos įstatymų pataisos dėl kaupiklių įsigijimo, sakė viceministras.
A. Zananavičius nurodė, kad didžiąją dalį lėšų projektui planuojama gauti iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF), o 5 mln. eurų bus rasti valstybės biudžete.
Briuseliui savo pageidavimą Lietuva ketina pateikti balandžio pabaigoje, liepą planuojama pasirašyti finansavimo sutartį, rugpjūčio pabaigoje baigti baterijos pirkimo konkursą, kitų metų pirmąjį ketvirtį baterijos, tikimasi, bus sumontuotos ir antrąjį ketvirtį pradės veikti.
Buvusiam premjerui „valstiečiui“ Saulius Skverneliui priekaištaujant, kad po sinchronizavimo kaupikliai bus perleisti privatiems rinkos dalyviams, o ne liks valstybės nuosavybe, energetikos holdingo „Epso-G“ infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis paaiškino, kad to reikalauja direktyva dėl elektros energijos rinkos formavimo.
„Joje yra numatyta, kad perdavimo sistemos operatoriai turi atlikti reguliariai rinkos tyrimus ir paklausti rinkos suinteresuotumo. Jeigu rinka jį išsako, tada per 18 mėnesių tokie įrenginiai turi būti perduodami rinkos dalyviams", – kalbėjo R. Štilinis.
Pasak jo, jeigu rinkos dalyviai nenorėtų jų perimti, kaupikliai liktų paskirtojo sistemos valdytojo nuosavybe.
Jis pabrėžė, kad kaupiklių projektą įgyvendina tik Lietuva, kitos Baltijos šalys prie jo neprisijungia. R. Štilinis informavo, kad estai 2014 metais pastatė Kysos rezervinę 250 MW elektrinę ir ji taip pat nedalyvauja rinkoje, o reaguoja tik į tinklo atsijungimus ar trikdžius ir jei reikia, estai dalinasi rezervais su latviais.
„Tai estai turi šiokį tokį pasiruošimą, latviai nieko neturi, tai mes, pasistatę savo baterijas, irgi būsime pasiruošę. O jau kalbant apie bendrą Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, tą bateriją bus galima naudoti nuo Lietuvos, nes 2019 metais, kada buvo planuojamas bendras izoliuotas darbas, vienetinė galia buvo paskaičiuota 270 MW, todėl ją reikia ir rezervuoti. Kysos elektrinė ir mūsų baterija puikiai galėtų užtikrinti tokio vienetinio bloko rezervaciją“, – aiškino R. Štilinis.
Jis informavo, kad kaupimo paslaugos kaina iki sinchronizavimo, skaičiuojama, bus 0,024 cento už KWh, todėl įtaka galutiniam elektros tarifui bus 0,2 proc.
Pataisos, leisiančios Lietuvoje įrengti kaupiklius momentiniam elektros rezervui, Seime svarstomos skubos tvarka. Jas pristatydamas energetikos ministras Dainius Kreivys aiškino, kad baterijos yra Lietuvai būtinas žingsnis link šalies energetinio savarankiškumo.
Pasak jo, ateityje tokia baterija leis balansuoti vėjo jėgaines, o tai reiškia, kad Lietuva galės įjungti „aukštesnę pavarą“ didinant elektros gamybą bei plečiant vėjo elektros gamybą, ypač jūroje.
„Epso-G“ sausio pabaigoje jau paskelbė baterijų projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą. Lietuvoje planuojama per 14 mėnesių įrengti keturis įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.