Šis ypač didelės svarbos energetikos projektas ženkliai padidins regiono energetinį saugumą, suteiks laisvę įsigyti dujų iš alternatyvių ir patikimų tiekėjų už konkurencingą kainą, taip pat padidins Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimo galimybes.
„GIPL veiklos pradžia – istorinis įvykis ne tik Lietuvos bei Lenkijos, bet ir viso regiono energetikos sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis užtikrins dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse ir sustiprins mūsų energetinę nepriklausomybę – tai kritiškai svarbu šiuo metu vykstančių geopolitinių įvykių fone“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
"GIPL Lenkijai suteikia prieigą prie Klaipėdos suskystintų dujų terminalo, o tai sustiprina dujų tiekimo Lenkijos vartotojams saugumą. Lietuva, Latvija ir Estija baigia dujų izoliacijos erą ir per Lenkiją prijungia savo perdavimo sistemas prie didžiulės Europos rinkos, kuri suteikia galimybę įsigyti išteklių konkurencingomis rinkos kainomis. Kartu mes taip pat stipriname savo šalių atsparumą dujų krizei, kuri susidarė dėl Rusijos agresijos netoli mūsų sienų“, – sako Lenkijos Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai ministras Piotras Naimskis.
GIPL atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Prezidentai, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė, už energetiką atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, kurios įgyvendinimui Lietuva skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Už projekto įgyvendinimą atsakingi abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. Pasak „Amber Grid“ generalinio direktoriaus Nemuno Bikniaus, GIPL buvo trūkstama Lietuvos energetikos sistemos dalis, svarbi ne tik užtikrinant energetinį saugumą, bet ir energijos išteklių įperkamumą vartotojams: „Baltijos šalys ir Suomija pagaliau turi platų dujų tiekėjų pasirinkimą atviroje žemyninės Europos rinkoje, o Lenkija – naują alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. GIPL, kartu su Klaipėdos SGD terminalu bei ELLI projektu, kuris per artimiausius 18 mėnesių leis padvigubinti dujų perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, užtikrins regiono dujų rinkos šuolį į visiškai kitą konkurencingumo lygį“.
Naujasis dujotiekis suteiks galimybes į Lietuvą ir Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. GIPL jungtis padengs beveik pusę – apie 44 proc. – viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio.
GIPL dujotiekio statybos prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir truko iki 2021 m. galo – per šį laikotarpį Lietuvoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje 343 km dujotiekio jungties. Sudėtingos infrastruktūros projektas įgyvendintas vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais, dujotiekio atkarpas nutiesus per didžiausias Lietuvos ir Lenkijos upes. Pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai GIPL dujotiekiu perduodami nuo šių metų gegužės 1 d.