Energetikos ministrai, susirinkę į pirmąjį tiesioginį susitikimą OPEC naftos kartelio būstinėje Vienoje nuo COVID-19 pandemijos pradžios, mažina gavybą nuo lapkričio mėnesio didesniu nei tikėtasi kiekiu – 2 mln. barelių per dieną.
Grupė teigė, kad sprendimas priimtas dėl „netikrumo, apėmusio pasaulio ekonomikos ir naftos rinkos perspektyvas“. Saudo Arabijos energetikos ministras Abdulazizas bin Salmanas pabrėžė, kad grupė atlieka stabilių energijos rinkų sergėtojos vaidmenį.
„Esame moderatoriai, užtikrinantys stabilumą“, – sakė jis žurnalistams.
Naftos prekyba šiuo metu nukritusi gerokai žemiau nei per vasaros piką, nes baiminamasi, kad dėl didelės infliacijos, didėjančių palūkanų normų ir energetinio neapibrėžtumo dėl Rusijos karo Ukrainoje didžiosios pasaulio ekonomikos, pavyzdžiui, JAV ar Europos, pateks į recesiją.
Be to, šis OPEC+ sprendimas gali padėti aljanso narei Rusijai atlaikyti gresiantį Europos draudimą importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos, tačiau jo poveikis bus kiek ribotas, nes aljanso šalys jau dabar negali įvykdyti savo kvotų.
Smūgis J. Bidenui
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį gavo diplomatinį smūgį į veidą, nes OPEC+ kartelis nusprendė ignoruoti jo pastangas tiek izoliuoti Rusiją, tiek sumažinti degalų kainas prieš kadencijos vidurio rinkimus.
„Prezidentas yra nusivylęs trumparegišku OPEC+ sprendimu“, – sakoma patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivano ir vyriausiojo patarėjo ekonomikos klausimais Briano Deese‘o pareiškime.
Tai nuskambėjo kaip labai švelnus įvertinimas.
J. Bidenas jau ne vieną mėnesį mėgina balansuoti ant ekonominio ir geopolitinio lyno, t. y. stengiasi mažinti degalų kainas amerikiečiams ir kartu atimti iš pagrindinės energijos eksportuotojos Rusijos pajamas, reikalingas jos karui su Ukraina finansuoti.
Ir likus vos penkioms savaitėms iki kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos demokratai tikisi išlaikyti Kongreso kontrolę, J. Bidenui pavyko tai padaryti. Vidutinės benzino kainos nuo politiniu požiūriu žalingų aukštumų šių metų pradžioje sumažėjo daugiau nei 1 JAV doleriu už galoną, o JAV vadovaujama Vakarų koalicija, kovojanti su Rusija, artėjant žiemai išlieka tvirta.
Vis dėlto Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre išreiškė administracijos nusivylimą, sakydama, kad „akivaizdu, jog OPEC+ šiandieniniu pranešimu prisijungia prie Rusijos“.
J. Bideno sąjungininkas senatorius Chrisas Murphy buvo dar atviresnis.
„Maniau, kad visa ginklų pardavimo Persijos įlankos valstybėms esmė, nepaisant jų žmogaus teisių pažeidimų, beprasmiško Jemeno karo, veikimo prieš JAV interesus Libijoje, Sudane ir t. t., buvo ta, kad kilus tarptautinei krizei Persijos įlankos šalys galėtų pasirinkti Ameriką, o ne Rusiją ir (arba) Kiniją“, – rašė jis tviteryje.
Kainos vis tiek augs
Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bidenas nurodė dar kartą panaudoti šalies strateginį naftos rezervą – kitą mėnesį į rinką bus pateikta 10 mln. barelių, taip bandant sumažinti kainų augimą.
Tačiau šie rezervai sparčiai senka po rekordinio jų išėmimo, kurį administracija įsakė pradėti dar kovo mėnesį. Dabar naftos atsargos yra mažiausios nuo 1984 metų liepos mėnesio, ir neaišku, kada administracija planuoja jas papildyti.
Tačiau „Lipow Oil Associates“ ekspertas Andy Lipow sakė, kad trečiadienio OPEC+ sprendimas rodo, jog „JAV įtaka OPEC siekiant palaikyti pakankamą naftos pasiūlą mažėja“.
„JAV negali amžinai leisti strateginių naftos atsargų, galiausiai jos baigsis ir OPEC tai žino“, – sakė jis. Vienintelė išeitis, jo nuomone, yra išgauti „daugiau naftos iš žemės gelmių“.
Tačiau tai prieštarauja J. Bideno prioritetams klimato krizės srityje ir didelėms pastangoms atsisakyti naftos ir dujų.
„Šiandienos pranešimas primena, kodėl taip svarbu JAV mažinti savo priklausomybę nuo užsienio iškastinio kuro šaltinių“, – sakė Baltieji rūmai.