Bendra minėtų sandorių vertė – 11 mln. eurų, o pagrindinis pažeidimas, kaip skelbia VPT – reikalavimo kurą įsigyti energijos išteklių biržoje nesilaikymas. Kyla klausimas – jei pažeidimus padariusiomis pripažintos visos tikrintos įmonės, ar šiuo metu egzistuojantys reikalavimai yra įgyvendinami?
Dvišaliai sandoriai – matantiems ekonominę naudą
Nuo naujų metų visą energijos gamybai naudojamą biokurą įmonės turės įsigyti energijos išteklių biržoje. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad ne mažiau nei dešimtadalis energijos gamybai naudojamo biokuro turi būti įsigyjama tokiu būdu.
Visgi įmonėms ir dabar, ir nuo ateinančių metų paliekama galimybė pasinaudoti išimtimi. Jei kurą perkančios įmonės mato galimybę biokurą įsigyti ekonomiškai naudingiau nei biržoje, jos gali tai daryti sudarydamos dvišalius sandorius. Laikoma, kad ekonomiškai naudingesnės sąlygos egzistuoja tuomet, kai perkamo kuro kaina yra bent 5 proc. žemesnė nei biržos vidurkis. Štai tuomet ir kyla nemažai neaiškumų ir problemų biokurą įsigyjančioms įmonėms.
Patys energijos rinkos dalyviai pripažįsta, kad daugiausiai problemų jiems kelia minėta „ekonominio naudingumo“ sąlyga. Kaip tiksliai apskaičiuoti, ar pagal dvišalį susitarimą perkamo kuro kaina tikrai yra bent 5 proc. žemesnė, kai biržos kainos kasdien svyruoja? Šiuo klausimu nesutaria net ir pačios priežiūrą atliekančios institucijos – VPT bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Išimčių panaikinimas leistų greičiau sukurti skaidrią energijos išteklių rinką
Vyriausybėje taip pat jau svarstomas kuro energijos gamybai pirkimo taisyklių pakeitimo projektas. Jame planuojama iš dalies pakoreguoti „ekonominio naudingumo“ sąlygos apibrėžimą, bet galimybę bendrovėms įsigyti tam tikrą biokuro kiekį pagal dvišalius sandorius numatoma palikti.
Vis dėlto, jei VPT nustatė, kad pirkimų pagal dvišalius sandorius ekonominiu naudingumu šiandien negalėjo pagrįsti nė viena tikrinta įmonė, galbūt tikslingiau ne iš naujo apibrėžti išimtis ir nustatinėti jų sąlygas, bet pasirinkti principinę poziciją ir įpareigoti organizacijas absoliučiai visą biokurą įsigyti tik energijos išteklių biržoje?
Tokios nuostatos atitiktų siekį kuo greičiau išvystyti skaidrią ir konkurencingą energijos išteklių rinką.
Be to, jos leistų panaikinti teisinį neaiškumą, o valstybės institucijos galėtų sutaupyti lėšų, skiriamų kurą pagal dvišalius sandorius perkančių įmonių priežiūrai. Rinką galėtume laikyti skaidriausiu būdu įsigyti kurą energijos gamybai, todėl bet kokios išimtys neduoda teigiamo efekto. Taikant ekonominiu naudingumu grįstas išimtis, gali būti sudaromos sąlygos netgi visą reikalingą kuro kiekį įmonėms pirkti apeinant rinkos mechanizmus, vien pagal dvišalius susitarimus.
Sudarytų sutarčių nutraukimas problemų neišspręs
Skelbiama, kad po atlikto patikrinimo VPT paragino įmones nutraukti sutartis, kurios sudarytos pažeidžiant šiuo metu galiojantį reglamentavimą.
Ar vien sutarčių nutraukimas išspręs problemas? Nutraukus esamas sutartis greičiausiai bus vykdomi nauji viešieji pirkimai ir, labai tikėtina, priežiūros institucijos vėl nustatys pažeidimų vien dėl to, kad dabartinis reglamentavimas nėra pakankamai aiškus ir nuoseklus.
Maža to, sudarytų sutarčių nutraukimas energijos gamintojams gali reikšti nemenkus nuostolius ir nepatogumus biokuro tiekėjams. Prasideda šildymo sezonas, kuriam ruošiamasi iš anksto – numatomas kuro poreikis, sudaromi jo sunaudojimo grafikai. Taigi sutarčių nutraukimas kortas sumaišyti galėtų visoms pusėms – be abejo, ir šilumos vartotojams.
VPT patikrinimas ir nustatyti pažeidimai atskleidė ne atskirų įmonių problemas, bet kuro įsigijimo energijos gamybai reglamentavimo spragas ir numatyto mechanizmo neatitikimą dabartinėms rinkos sąlygoms.
Galbūt pats metas šį reglamentavimą keisti? Pirmas žingsnis jau žengtas – Vyriausybėje svarstomos kuro įsigijimo taisyklės, jų projektas netrukus turėtų būti patvirtintas.
Vis dėlto kol kas jame nenumatomi sprendimai, kurie leistų išvengti klaidžiojimo tarp numatomų išimčių ir jas apibrėžiančių taisyklių bei skirtingo jų interpretavimo.