Dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ iš naujo įvertinus rangovo konkurso dalyvių pasiūlymus, antradienį įmonė paskelbė naują eilę – joje „Alvora“, kaip ir anksčiau, yra pirma. Ji pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o jos siūloma darbų kaina siekia 79,85 mln. eurų (be PVM).

Antroji eilėje liko dujotiekių statytoja „MT Group“ kartu su Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ – jos pasiūlė 84,985 mln. eurų kainą.

„Didelė konkurencija dėl konkurse aktyviai dalyvavusių Lietuvos kapitalo ir tarptautinių kompanijų leis mums įgyvendinti GIPL jungties projektą penktadaliu pigiau, palyginti su pradžioje planuotais 136 mln. eurų“, – pranešime sakė „Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Anot įmonės, konkurso komisijai iš naujo įvertinus galutinius rezultatus, „Alvoros“ pasiūlymas buvo pranašesnis. Konsorciumo pasiūlyta kaina buvo 5 mln. eurų mažesnė nei „MT Group“, o pagal kitus kriterijus pasiūlymai skyrėsi nežymiai.

BNS anksčiau skelbė, kad iš naujo įvertinus abiejų dalyvių pasiūlymus, pasikeitė jų ekonominio naudingumo vertinimo balai, tačiau mažesnę kainą pasiūliusi „Alvora“ gavo aukštesnį bendrą įvertinimą.

„MT Group“, ant jos, dėl esminių atnaujinto konkurso pažeidimų neseniai vėl kreipėsi į teismą. Įmonė ir anksčiau buvo apskundusi konkursą teismams, tačiau jie „Amber Grid“ prašymu bylą nutraukė, nelikus ginčo objekto.

„Amber Grid“ teigia, kad pakartotinis konkurso dalyvių vertinimas nepavėlins projekto įgyvendinimo.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS anksčiau sakė, kad sutartį galima būtų spėti pasirašyti dar šiemet, o jungtį pastatyti iki 2021 metų pabaigos, kaip ir planuota.

„Visuomet projekto įgyvendinimo metu yra optimizavimo galimybių ir variantų. Manau, jų bus ieškoma, kalba eina ir apie techninius sprendimus, jie bus surasti, klausimas yra 2-3 mėnesių, tokį laiko rezervą įmanoma sutaupyti“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

„Alvoros“ savininkas Nikolajus Kolesnikas anksčiau BNS sakė nesitikintis, kad sutartis bus pasirašyta šiemet, nes ją dar turės patvirtinti „Amber Grid“ valdyba ir akcininkai, o tai ilgai užtruks.

Anksčiau planuotos sutarties su „Alvora“ trukmė buvo 28 mėnesiai, darbus buvo numatyta baigti iki 2021 metų pabaigos. Vis dėlto N. Kolesnikas teigė, jog net ir pasirašius sutartį kitų metų pradžioje, projektą galima būtų įgyvendinti laiku.

Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija liepos pabaigoje sandorį su „Alvora“ leido pasirašyti „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“.

Trijų fizinių asmenų valdoma „Alvora“ dirba Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, čia ji turi antrines įmones „Alvora-Bel“,„Alvora-Balt“ ir „Specmontažstroj“.

Nuo 2013 metų iki šių metų vidurio „Alvora“ yra gavusi 50,6 mln. eurų vertės „Amber Grid“ užsakymų. Didžiąją dalį sudarė dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statyba už 37,6 mln. eurų (be PVM).

Atsižvelgusi į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijas, įvertinusi konkurso sudėtingumą ir didelę dokumentų apimtį, naujai paaiškėjusias aplinkybes ir šalių pateiktus dokumentus, „Amber Grid“ valdyba spali pabaigoje atšaukė rugpjūčio 6 dienos sprendimą, kuriuo patvirtino sutarties su „Alvora“ sąlygas ir nutarė grįžti į galutinių pasiūlymų vertinimo etapą.

Teismams išvadą pateikusi VPT teigė, kad „Alvoros“ pergalę lėmė nepagrįstai jai skirti trys balai, be to, „AmberGrid“ galėjo neleistinai keisti konkurso sąlygų aiškinimą ir turinį.

„Amber Grid“ nepavykus numatytu laiku – iki spalio pradžios – pasirašyti sutarties dėl GIPL statybos bei kilus abejonių dėl konkurso skaidrumo, neseniai atsistatydino „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys, buvo atleistas konkurso komisijos pirmininkas Tomas Suslavičius.

Visa GIPL projekto vertė – apie 500 mln. eurų, investicijos Lietuvos pusėje sieks iki 136 mln. eurų. Projektui skirta iki 295,4 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – iki 58 mln. eurų.

500 mln. eurų vertės GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatore „Gaz-System“. Plieno vamzdžius dujotiekiui Lietuvoje už 26,4 mln. eurų (be PVM) tieks konkursą laimėjusi Lenkijos bendrovė „Izostal“.