„Sąskaita už elektros energiją apima visas susijusias dalis – tiek nepriklausomam tiekėjui mokamą kainą už elektros sunaudojimą, tiek valstybės reguliuojamus mokesčius už elektros energijos persiuntimą ar skirstymą. Pasakius paprastai, vartotojai turi sumokėti ne tik už elektrą, bet ir už tai, kad ji „atiteka“ į namus, ir šie mokesčiai taip pat yra išskirti sąskaitoje.
Nepriklausomam tiekėjui mokama kainos už elektros energiją ir valstybės reguliuojamos dalies už persiuntimą ir skirstymą santykis nuolat kinta, tad priklausomai nuo to keičiasi ir galutinė sąskaitose vartotojui išrašyta kaina“, – komentuoja energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Pagrindinė dalis – kaina už elektros energiją
Vartotojai už elektrą moka tiek, kiek yra numatyta sutartyje su nepriklausomu tiekėju. Būtent kaina už konkretų per mėnesį sunaudotos elektros energijos kiekį ir būna nurodoma sąskaitos pradžioje.
Anot M. Kavaliausko, ši dalis valstybės nėra reguliuojama ir labai stipriai priklauso nuo to, ar vartotojas pasirinko fiksuotos kainos, ar su birža susietą elektros energijos tiekimo planą.
„Fiksuota kaina ir reiškia, kad ji kas mėnesį bus ta pati, kuri įtvirtinta sutartyje, nesvarbu, kaip stipriai brangs elektra rinkoje. Fiksuota kaina negali kisti, nes toks yra tiekėjo įsipareigojimas klientams. Pavyzdžiui, jei vartotojos su nepriklausomu tiekėju pasirašytoje sutartyje numatyta, kad jam elektra dienos metu kainuos 0,16 Eur/kWh, tai tokia kilovatvalandės kaina ir bus nurodyta kiekvieno mėnesio sąskaitoje visą sutarties galiojimo laiką, skirsis tik galutinė suma už sunaudotą elektros energiją, kuri priklauso nuo to, kiek gyventojas elektros naudos“, – aiškina jis.
Vartotojams, kurie pasirinko lanksčius, su birža susietus planus, kaina už elektros energiją kas mėnesį sąskaitoje bus vis kita, tai priklauso nuo to mėnesio vidutinių kainų „Nord Pool“ biržoje.
Mokama ir už elektros persiuntimą
Pasak „Elektrum Lietuva“ eksperto, daugiausiai painiavos gyventojams kelia sąskaitoje įrašyti papildomi su elektros persiuntimu ar skirstymu susiję mokesčiai. Sulaukiama nemažai skambučių, kuomet prašoma paaiškinti, iš kur ir kodėl atsirado šios papildomos paslaugos.
„Valstybės reguliuojama elektros kainos dalis susideda iš trijų dedamųjų, kurių dydį nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT): persiuntimo mokesčio, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamosios ir skirstymo mokesčio. Sąskaitose didesniam aiškumui visos šios dedamosios išskirtos atskiromis eilutėmis“, – kalba jis.
Mantas Kavaliauskas atkreipia dėmesį, kad visų valstybės reguliuojamos kainos dalies dedamųjų mokesčių dydis yra vienodas visų šalies elektros vartotojų sąskaitose, nesvarbu, kokį nepriklausomą tiekėją jie yra pasirinkę. Nepriklausomi tiekėjai jokios įtakos nedaro ir negali daryti.
Beje, valstybės reguliuojama kainos dalis taip pat gali keistis, kadangi jos dydis yra perskaičiuojamas reguliariai, du kartus per metus – sausio 1 d. ir liepos 1 d., o pasikeitus šiam dydžiui keičiasi ir galutinė kaina vartotojui.
Didžiausią valstybės reguliuojamos kainos dalį sudaro persiuntimo mokestis „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO). Persiuntimo tarifai kiek skiriasi priklausomai nuo pasirinktų planų ar laiko zonų, pavyzdžiui, vienos laiko zonos planus pasirinkusiems vartotojams nuo liepos 1 d. persiuntimas kainuoja nuo 0,059 Eur/kWh iki 0,079 Eur/kWh.
Kita sąskaitos eilutė prie elektros energijos persiuntimo paslaugų yra skirta VIAP. „Galima būtų pasakyti, jog ši kainos dalis leidžia šalies gyventojams prisidėti prie atsinaujinančių išteklių šalyje diegimo, nes ji yra skirta įgyvendinti valstybės strateginius tikslus energetikos sektoriuje, o šiemet visos VIAP lėšos skiriamos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai vystyti“, – teigia ekspertas.
Tiesa, šiuo metu VIAP dalis jokios įtakos galutinei kainai už elektrą nedaro, nes pusmetį nuo liepos 1 d. jos dydis yra nulinis – 0 Eur/kWh, tačiau kitą pusmetį šis tarifas VERT gali būti nustatytas kitoks.
Trečia valstybės reguliuojamos elektros kainos dalies dedamoji yra mokestis už elektros energijos skirstymo paslaugas buitiniams vartotojams bei skirtumas tarp visuomeninio tiekėjo realių ir prognozuotų sąnaudų.
Nurodytos nuolaidos ir kitos naudos
Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. visiems buitiniams elektros vartotojams valstybė taiko iki 9 ct/kWh siekiančią kompensaciją, jei vartotojo su nepriklausomu tiekėju sutartyje numatyta kaina yra ne mažesnė nei iki 24 ct/kWh ribos. Todėl atskira eilute sąskaitoje nurodomas ir vartotojui tenkantis valstybės taikomas dalinės elektros energijos tiekimo paslaugos kompensacijos dydis, kuris skaičiuojamas nuo bendros kainos už sunaudotą elektros energiją ir papildomas persiuntimo bei skirstymo paslaugas.
„Sąskaitoje už elektros energiją gali būti ir daugiau dedamųjų, tačiau jos vartotojų stebinti neturėtų, nes dėl jų jis susitarė su tiekėju pasirašant sutartį. Pavyzdžiui, mes savo klientams siūlome galimybę naudoti tik elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, už tai per mėnesį sumokant papildomą 1,50 Eur mokestį, kuris kas mėnesį ir bus įtraukiama į sąskaitą“, – pavyzdžiais dalijasi „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Analogiška situacija susijusi su nepriklausomų tiekėjų vartotojams taikomomis įvairiomis nuolaidomis, kurios leidžia keletą pirmų sutarties mėnesių už elektros energiją mokėti mažiau.
Tokios nuolaidos įtraukiamos į sutartį eilute „Papildomos paslaugos“ ir pateikiamos pačioje pabaigoje, prieš pat galutinę mokėtiną kainą už mėnesio elektros energijos sunaudojimą.
Visos kainos dedamosios sąskaitoje nurodomos be PVM, kuris priskaičiuojamas prie galutinės nurodytos mokėtinos sumos.