Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius, premjeras Ivica Dačičius ir Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris stebėjo tiesioginę vaizdo transliaciją, kurioje matėsi kaip du didžiuliai vamzdžiai suvirinami netoli Šaikašo kaimo šiaurės Serbijoje.
„Tai istorinis projektas ... kuris pašalins tranzito riziką ir užtikrins saugų dujų tiekimą Serbijai bei Europai“, – A.Mileris sakė per šią ceremoniją.
Šių darbų pradžią gyrė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, savo pranešime pareiškęs, kad naujasis vamzdynas „leis vartotojams pietryčių Europoje pasinaudoti dideliais Rusijos dujų telkiniais, tuo pačiu sumažinant pavojų tranzitui, keliamą trečiųjų šalių“.
„Tai padės konsoliduoti tarptautinį energetinį saugumą“, – pridūrė jis.
„Gazprom“ pernai spalį pasirašė sutartį su Serbija dėl 421 kilometro ilgio dujų vamzdyno statybų, kurių vertė – apie 1,9 mlrd. eurų (6,56 mlrd. litų).
Planuojama, kad darbai bus baigti per dvejus metus, o dujas pumpuoti tikimasi pradėti 2016 metų pradžioje.
I.Dačičius, šeštadienį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, sakė, kad „South Stream“ projektas Serbijai „yra neabejotinai labai svarbus“.
„Tai viena iš didžiausių investicijų Serbijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius ... Čia atliekami darbai vertinami dviem milijardais eurų“, – pažymėjo jis.
Serbija tikisi kasmet uždirbti apie 100 mln. eurų (345 mln. litų) iš dujų tranzito per jos teritoriją, pridūrė premjeras.
Visą šį projektą finansuoja Rusija, o neturtinga Serbija savo dalį padengs iš mokesčių už tranzitą, kai vamzdynas pradės veikti, aiškino I.Dačičius.
„South Stream“ bus nutiestas iš Rusijos per Juodąją jūrą, Bulgariją, Serbiją ir Vengriją, kur šakosis į Vakarų Europos šalis. Jis aplenks Ukrainą, su kuria Rusijos santykiai įtempti.
Vamzdynas, kuriuo per metus bus galima perpumpuoti 63 mlrd. kubinių metrų dujų, padarys Serbiją svarbia regionine veikėja energetikos sektoriuje, taip pat užtikrins stabilų dujų tiekimą šiai buvusiai Jugoslavijos respublikai.
I.Dačičius sakė pasiūlęs vieną šio vamzdyno atšaką nutiesti iš Serbijos į Kosovą, tačiau Priština dar neatsakė į šį pasiūlymą, pateiktą per derybas Briuselyje, kurioms tarpininkauja Europos Sąjunga (ES).
Pastaraisiais metais Serbija tapo viena iš šalių, smarkiai nukentėjusia dėl didelio dujų stygiaus, kurį lėmė ginčai dėl kainų tarp Maskvos ir Kijevo.