Po eilinio skaitiklių patikrinimo „Vilniaus energijos“ vadybininkas nustatė, jog būtina pakeisti karšto vandens skaitiklį. Šeima nutarė, kad tai padarys savo lėšomis, tad skaitikliai buvo nuplombuoti.
„Po kelių dienų įsigijome naują skaitiklį, suradome meistrą, kuris jį pakeitė ir iškvietėme vadybininką užplombuoti naujų skaitiklių“, - pasakojo gyventoja (vardas ir pavardė DELFI žinomi).
Ji sako, kad „Vilniaus energijos“ vadybininkas nuplombavo abu buto karšto vandens skaitiklius: tiek vonioje, tiek virtuvėje. Atitinkamai nurašė abiejų skaitiklių parodymus ir juos užfiksavo akte: keistinas skaitiklis rodė 225, o tas, kurio keisti nereikia – 631 sunaudotus kubus karšto vandens.
Pakeitus skaitiklį vadybininkas dar kartą nurašė parodymus: naujasis skaitiklis rodė 0, taip pat jis pažymėjo, kad kitas skaitiklis rodė 631. Vadybininkas informavo, kad dabar šeima turės mokėti už vandenį pagal skaitiklių rodmenis naujausiame akte.
„Supratau, kad mokėsime už vandenį pagal skaitiklio parodymus ir gražiai atsisveikinome“, - dėstė pašnekovė.
Šeima jokių pretenzijų „Vilniaus energijai“ neturėjo, kol negavo sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį. Ten buvo nurodyta, kad už vandenį šeima turi mokėti kelis kartus daugiau nei įprasta: ne tik pagal skaitiklį, bet ir pagal normatyvą.
„Tuomet ėmiau atidžiai nagrinėti vadybininko sudarytus aktus ir pastebėjau, kad pirmajame pažymėta, jog mokesčiai bus skaičiuojami ne pagal skaitiklio parodymus, o pagal normatyvą. Kai aktas buvo surašomas, vadybininkas apie tai nieko nesakė ir manęs neįspėjo. Nemaloniausia tai, kad mokėti teks du kartus: ir pagal normatyvą, ir pagal skaitiklį, nes antrasis aktas surašytas taip, lyg skaitiklis būtų stovėjęs vietoje, kai, aišku, jis sukosi“, - piktinasi moteris.
Trijų asmenų šeima skaičiuoja, kad dabar už gegužę sunaudotą karštą vandenį turės pakloti 184,92 Lt, lyg būtų sunaudoję 9 kubus karšto vandens, kai įprastai per mėnesį sunaudoja apie 4 kubus.
„Kai supratau, kad patikėjau „Vilniaus energijos“ darbuotoju, jog mokėsiu pagal skaitiklį, o pasirodo, dar yra kažkoks normatyvas, jaučiausi kaip apgauta telefoninių sukčių. Taip, reikėjo žiūrėti, reikėjo tikrinti, bet aš patikėjau žmogumi, su kuriuo kalbėjau, ir jo logika mokėti pagal skaitiklį man atrodė aiški. Kai penktadienį gavau sąskaitą, visą savaitgalį jaučiau gėdą, kaip man galėjo taip nutikti – išmanau darbo su dokumentais principus“, - apmaudo neslėpė klientė.
Parašai - svarbiausia
”Vilniaus energijos” atstovai šiuo atveju nesusipratimo neįžvelgia ir mano, kad žmonėms nepaskaičiavo du kartus mokėti už karštą vandenį.
Jis sako, kad bendrovės vadybininkas plombuodamas skaitiklį jo parodymus nurašė teisingai.
„Rodmuo bet kuriuo atveju yra nurašomas tuo metu, kai skaitiklis tikrinamas, nuplombuojamas ar plombuojamas. Tikrai žmonėms nereikia mokėti du kartus. Ir šiuo atveju, manau, kad žmogui nereikėjo mokėti du kartus. Kaip dabar galima įrodyti priešingai, jei dėl skaitiklių parodymų abi pusės yra pasirašiusios – kiekvieną kitą kartą būtų labai sunku diskutuoti, jei netikėtume parašais“, - dėsto A. Ganiprauskas.
Pasak jo, būtina, kad patikrinimo metu abi pusės pasižiūrėtų į skaitiklius prieš pasirašydami ir dokumentuose turi būti parašais patvirtinamas tas rodmuo, kuris yra skaitiklyje.
„Visais atvejai rodmuo turi būti nurašomas kartu ir visada kviečiame dalyvauti šiame procese“, - teigė jis.
Bendrovė laikosi pozicijos, kad nuplombuotų skaitiklių parodymai gali būti nepatikimi, nes jie gali būti nuimami ir vanduo nepaskaitomas.
Ginče laimėtojų nemato
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus primena, kad vartotoją apgauti galima tik kartą.
„Aišku, vartotojams reikėtų skaityti sutartis, tačiau šioje situacijoje yra vartotojo susidūrimas su monopolininku ar pusiau monopolininku. Jeigu tokia situacija būtų įvykusi komerciniame, konkurencingame sektoriuje, o vartotojas būtų neinformuojamas ar informuojamas klaidingai, dalį atsakomybės prisiimtų ir komercinės paslaugos teikėjas, nes vartotojai melo ar apgavystės, nesvarbu, tyčinės ar netyčinės, nėra linkę atleisti. Komerciniame sektoriuje dažniausiai tinkamai dirbančios įmonės tokių dalykų stengiasi išvengti, net jei jos ir būna formaliai teisios. Laimėtojų tokiu atveju nėra“, - konstatuoja S. Bartkus.
Pasak jo, įmonei visą laiką yra naudingiau taikiai sugyventi su vartotojais.
„Vertėtų, kad kitą kartą vartotojų dėmesys būtų iš anksto atkreipiamas į šią detalę ir paaiškinama, kad bus taip, o ne kitaip. Tinkamas bendravimas su vartotojais yra labai svarbus“, - sako jis.
Specialistas primena, kad ir teisės aktai numato, kad visos papildomos sąlygos sutartyse turi būti tinkamai paaiškinamos.