Atsidūrė aklavietėje
Sostinės Salomėjos Nėries gatvėje esantys daugiabučiai – kiek kitokie nei įprasta.
Ten esantys namai nėra prijungti prie centralizuoto miesto šildymo sistemos, o ant jų stogų galima rasti dujines katilines.
Tokių sistemų autoriai, kažkada daugiabučius ten statę vystytojai, kurie, pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, anksčiau tikėjo, jog autonominis šildymas dujomis yra labai perspektyvus.
Nors tokia strategija minėtų daugiabučių gyventojams leidžia susitarus tarpusavyje priimti sprendimą, kada įjungti ar išjungti šildymą, kaip aiškina patys gyventojai, išbrangusios dujos jau dabar gyventojus verčia imtis už galvų dėl karšto vandens paruošimo įkainių, jau nekalbant apie netrukus prasidedantį šildymo sezoną.
„Dabar, spalį, už karšto vandens kubą mokėsime 17 Eur, o dujų kaina bus dvigubai didesnė nei praėjusį vasarį“, – pasakojo viename tokių daugiabučių S. Nėries gatvėje gyvenanti Ana.
„Mes net neturime jokio pasirinkimo“, – apie ant stogo esančias dujų katilines kalbėjo ji.
V. Lukoševičius tikino, kad padidėjusios dujų kainos gyventojus pavertė savotiškais situacijos įkaitais.
„Šiuo atveju yra tiekėjas, kuriam kainas nustato VERT, bet bendrai situacija dabar yra tokia, kad dujos yra labai brangios, daug brangiau nei centralizuotas šilumos tiekimas, todėl pasirodė ir tokio vystytojų sprendimo pasekmės. Viskas būtent dėl dujų kainų.
Realiai, gyventojai neturi kitos alternatyvos, nes turi katilines ant stogo, juk nei ten šildysiesi biokuru, nei skystu kuru, todėl žmonės yra priklausomi nuo gamtinių dujų“, – sakė jis.
„Bet manau, kad tai – ne tik šios gatvės ar rajono problema. Lietuvoje yra daug miestelių, kur šiluma gaminama vien tik iš dujinių katilinių. O jos visos dabar – situacijos įkaitai“, – sakė jis ir skaičiavo, kad žiemą, jei dujų kainos dar labiau kils, tai reiškia, kad gyventojai už šildymą ir karšto vandens paruošimą mokės dar daugiau.
S. Nėries gatvėje gyvenanti Ana tikino skaičiavusi, kad žiemą vien už karštą vandenį šeima mokės daugiau nei 100 Eur, o su būsto šildymu sąskaitos perkops ir 400 Eur.
Paklausus, ar jos daugiabutis nesvarsto jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo, gyventoja pasakojo, kad kol kas tokių kalbų nėra, tačiau viskas paaiškės, kai visi gaus sąskaitas už spalio mėnesį.
„Kažką žmonės turės daryti, nes pasižiūrėjus į tokius skaičius esame neviltyje. Tai – ne 10 proc. brangiau“, – teigė ji.
Gali kilti problemų dėl kompensacijų
Ana tikino anądien užpildžiusi paraišką gauti šildymo kompensacijai, kuri priklauso nuo pajamų, tačiau atsakymo dar nesulaukė, bet, kad problemų su dujų kainos kompensavimu bus, užsiminė V. Lukoševičius.
„Visgi yra dalykas, kad jei šildaisi dujomis pats, valstybė iš biudžeto kompensuoja skirtumą buitiniams vartotojams, tai yra nemoki daugiau nei nustatyta, bet jei tave šildo bendrovė, kaip šiuo atveju, kai dujos perkamos kolektyviai, tada jokios kompensacijos nėra.
Tie žmonės kompensacijų negaus, jie jas galės gauti tik kaip socialiai remtini, jei jų pajamos nebus pakankamos.
Mes jau kreipėmės į Vyriausybę, kad tai nėra sąžininga. Praėjusiais metais Vilniaus rajonas komunalininkams kompensavo iš savo biudžeto, tačiau Vyriausybės mastu niekas į tai nekreipia dėmesio“, – sakė jis.
„Jeigu niekas nesikeis, tiems gyventojams bus labai sunki žiema“, – įspėjo jis.
Ministerija: gyventojai turėtų gauti kompensaciją
Dėl situacijos redakcija kreipėsi į Energetikos ministeriją.
Jos atstovai aiškino, kad kompensacija gyventojams teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: elektra, malkomis, dujomis ir pan.
„Daugiau informacijos dėl būsto šildymo kompensacijų galima rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje čia.
Taip pat, nuo 2022-06-01 sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – dvigubai padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taip gyventojams kompensuojant didesnę būsto šildymo išlaidų dalį.
Pagal pateiktą pirminę informaciją nematome priežasčių, kuriuos atimtų ar apribotų gyventojų teisę į nustatytą kompensaciją“, – teigė ministerija.
Liks be PVM lengvatos
Visgi svarbu paminėti, kad Seimas neseniai pritarė taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus. Dar balsavimo metu Seime netilo kritika, kad tokia lengvata galios tik gaunantiems centralizuoto šildymo paslaugą.
Opozicinei demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Kęstutis Mažeika teigė manantis, kad nesąžininga išskirti tik centralizuotos šilumos vartotojus, rašė BNS.
„Kalbėkime ir apie tuos, kurie turi individualius šildymo katilus. jei ministrė nieko nesakė, kad 200 eurų kompensacija yra vieną kartą metuose galima, tai kokia proporcija yra tų, kuri šildosi malkomis. Tie, kurie centralizuotą šildymą turi, turbūt jie per vieną mėnesį gaus panašią kompensaciją“, – posėdyje sakė K. Mažeika.
Pasak Finansų ministerijos, valstybės biudžetas dėl šios PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną neteks apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.