„Lenkijoje benzino kaina be mokesčių šiuo metu krito iki žemiau nei 30 euro centų (už litrą – ELTA), kai Lietuvoje benzino kaina be mokesčių nukritusi iki 43 euro centų. Daugiau nei trečdaliu brangesnis Lietuvoje benzinas negu Lenkijoje, nors iki Naujųjų jis stipriai koreliuodavo su kaimynais“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė S. Gentvilas.
„Tas pats galioja ir dyzelinui, kuris visą laikotarpį koreliavo su kaimynais, tačiau paskutiniais mėnesiais, ypač kovą, kritus kainoms pasaulio rinkose, Lietuvos naftos produktų prekybininkai išlaikė dyzelino kainą ties 54 euro centais, kai tuo tarpu Lenkijoje kaina krito iki 41 euro cento, o Latvijoje iki 33 euro centų“, – pridūrė parlamentaras.
S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mokesčiai už benziną yra žymiai mažesni nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau kaina yra „žymiai aukštesnė nei ES vidurkis“.
„Tai rodo, kad arba yra tiekime sudėtingumas, arba prekyboje galimai neefektyvi konkurencija, kuri leidžia didinti kainą“, – sakė S. Gentvilas.
Tuo metu dyzelino rinkoje, pasak Seimo nario, situacija yra geresnė ir čia esama arti ES vidurkio.
„Tačiau, žvelgiant į kaimynines šalis, matome, kad Lietuvoje tiek benzino, tiek dyzelino kainos krito mažiausiai ir tai, kas atrodo šiandien pigu Lietuvoje, turėtų būti žymiau pigiau, palyginti su tais parametrais, kiek atpigo kuras Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Nei Latvija, nei Estija neturi savo naftos produktų perdirbimo gamyklos, ką mes turime Mažeikiuose, ir turėdami vienintelę naftos perdirbimo gamyklą mes vis dar išlaikome aukštesnę kainą“, – sakė parlamentaras.
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas sakė, kad labiausiai vežėjai pasigenda „sinchroninio naftos ir kuro kainos kilimo ir leidimosi galutinėje prekyboje“.
„Galimai čia yra dalykai, kuriuos reikėtų akyliau pasižiūrėti Konkurencijos taryboje ar kitose tarnybose ir asociacijose. Gal užtektų apvalaus stalo ir diskusijos išsiaiškinti, nes turbūt nė vienas verslas nenori būti apkalbamas“, – sakė R. Austinskas.
„(...) Jeigu gamybos procesas užtrunka nuo naftos gręžimo, pardavimo iki atsiradimo perdirbimo gamykloje, yra laiko tarpas. Gali būti 2–4 keturios savaitės. Tai tas ciklas ir kilimo, ir kritimo turėtų būti analogiškas. Jei (kaina – ELTA) krenta lėčiau, o kyla greičiau, kažkas yra netvarkoje“, – sakė R. Austinskas.
Tuo metu Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sakė, kad asociacija „mažmeninės naftos produktų prekybos rinkoje stebi nemažai tokių pat reiškinių, kokius daugelyje metų kritikuoja bankų rinkoje“.
„Mažmeninė naftos produktų prekyba pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip finansų paslaugų rinka. Čia dideli įėjimo kaštai ir tai reikia, kad bet kas, norėdamas pradėti tokį verslą, negali užsinorėjęs imti ir atidaryti degalinių. Tai yra tam tikri būtini reikalavimai, gana sudėtingos sąlygos, kurias reikia įvykdyti. Reikalingas didžiulis kapitalas, įvairūs leidimai, kurie atsiveria į teritorijų planavimą, ir matome kaip mažieji degalinių tinklai nyksta, o stiprieji ir toliau stiprėja. Tai yra dar ne taip blogai kaip bankų sektoriuje, bet turime laikyti tam tikrą aštresnį matymą“, – sakė K. Kupšys.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė sako, kad karantino metu kuro paklausa šalies degalinėse sumažėjo apie 10 proc.
„Šiuo atveju degalų kainos nukrito, tačiau mūsų vartojimas yra ribotas. Yra karantinas ir, nepaisant to, kokios yra degalų kainos, jeigu tu mažiau važiuoji, tu mažiau ir suvartoji. Gali būti labai skirtingai atskiruose degalinių tinkluose, priklauso nuo to, kur jie yra, ir kokie jų klientai, bet šiaip vidutiniškai (paklausa sumažėjo – ELTA) apie 10 proc.“, – Eltai sakė D. Jokšienė.
Jos teigimu, naftai pingant tai atsispindi ir degalinių kainose.
„Mažmeninės degalų kainos degalinėse priklauso daugiausia nuo mokesčių ir nuo produkto kainos, t. y. didmeninės benzino ir dyzelino kainos. Pastaruoju metu didmeninės kainos daugiausia priklauso nuo naftos kainos, naftos kaina krito ir didmeninės kainos krito. Tas atsispindėjo ir degalinėse. Kiekviena įmonė turi savo kainų politiką ir strategiją ir pagal savo taisykles, sakykime, nustato galutines kainas degalinėse“, – kalbėjo asociacijos prezidentė.
D. Jokšienė sakė negalinti komentuoti S. Gentvilo pateiktų duomenų.
„Vidutinių Lietuvos kainų ir kokios jos yra, neturiu, bet lyginant degalų kainas atskirose šalyse reikia atkreipti dėmesį ir į pačią didmeninę kainą, ir taip pat į mokesčius, kokie yra taikomi – tiek akcizas, tiek PVM“, – akcentavo ji.
Naftos kainas jau kurį laiką veikia dėl viruso įvestos karantino priemonės ir kelionių apribojimai, smarkiai sumažinę šios žaliavos paklausą. JAV naftos kainos praėjusį pirmadienį pirmą kartą buvo neigiamos, kadangi ima trūkti vietos atsargoms – pardavėjai buvo pasiryžę primokėti prekybininkams, kad šie iš jų naftą paimtų.
Anksčiau šį mėnesį Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkės susitarė nuo gegužės sumažinti naftos gavybos apimtis 10 mln. barelių per dieną. Sandoris paskatino naftos rinkas ir užbaigė Saudo Arabijos ir Rusijos kainų karą.