Palygino prieš 13 metų gautą šildymo sąskaitą Vilniuje su dabartine: jeigu dabar skundžiamės, tai kaip turėjo būti tada

Sumaištį energetikoje sukėlęs karas arba aukštoka šilumos vieneto kaina nebūtinai reiškia ir dideles sąskaitas, teigia analitikas Vaidotas Rūkas, pasidalijęs trečdaliu sumažėjusių išlaidų pavyzdžiu. Be to, sako jis, vilniečiams jautri šildymo tema prieš keliolika metų buvo dar opesnė – tiek dėl mažesnių pajamų, tiek dėl nerenovuotų būstų.

„Negalima lyginti, bet palyginkime. Mano tėvų buto Vilniaus Lazdynų g. centrinio šildymo ir karšto vandens sąskaitas: 2023 sausis – 88,27 euro, 2022 sausis – 132,84 euro, 2010 sausis – 139,36 euro (481,18 lito).

Kažkas sakė, kad be didžiosios kaimynės pražūsim ar bent jau sušalsim. Metai karo, santykių mažai, bet šildymo sąskaita trečdaliu mažesnė“, – socialiniame tinkle rašo V. Rūkas.

Pasak jo, ypač nustebinusi 2010 metų 139 eurų sąskaita.

„Namas renovuotas prieš keletą metų (+28 eurai per mėnesį, kol bus išmokėtas kreditas). Ar gali būti geresnė renovacijos reklama? Vidutinis darbo užmokestis į rankas dabar 1119 eurų, 2010 metais buvo 449,6 euro“, – tęsia įrašą bendrovės INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas V. Rūkas.

Lygindamas nerenovuoto 2010 metų ir to paties būsto 2022-aisiais panašias sąskaitas jis „Delfi“ teigė, kad pati šildymo kaina pernai gal net buvo didesnė nei prieš keliolika metų, tad ir galutinė sąskaita panaši, nepaisant efektyvesnio vartojimo.

„Suvartojimas mažesnis, bet kaina gali būti didesnė nuo 2010 metų“, – teigia analitikas.

Jis pabrėžė, kad ir pajamos per dešimtmetį išaugo išties įspūdingai, bet kartais to tiesiog nepastebima.

„Kai pasižiūri 10–20 metų, yra įspūdingas šuolis. Antras nustebinęs dalykas, kad pati šildymo kaina, ji nėra taip jau „pabėgusi“ (nuo 2010 metų – red.) – santykis su pajamomis yra geresnis (...). Jeigu jau dabar skundžiamės šildymu, tai kaip turėjome skųstis prieš 13 metų“, – komentavo V. Rūkas.

„Trečias dalykas, kad renovacija tikrai padeda. Bent jau šiuo atveju padėjo. Ir ketvirtas dalykas turbūt, kas labiausiai džiugina tokiame baisiame kontekste, tai yra: vyksta karas, santykiai su Rusija yra nutraukiami, ta kita pusė gąsdino, kad „šalsite“, savo propagandoje naudojo „šąlančius vokiečius“ – nieko panašaus“, – apibendrino pašnekovas.

Aiškindamas 2022 metų ir 2023 metų sausio sąskaitų ryškų skirtumą jis teigė, kad čia renovacija jau nevaidina vaidmens ir daugiau įtakos turi šildymo mastas (mažesnis vartojimas dėl palankesnių oro sąlygų) bei kilovatvalandės kaina (kuri per metus sumažėjo).

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateikiamais duomenimis, 2010 metų sausį tiekiamos centralizuotos šilumos kilovatvalandė vilniečiams kainavo 6,01 cento, 2022 metų sausį – 9,24 cento, šių metų sausį – 7,87 cento už kWh. Pirmuoju atveju kaina nurodyta euro centais ir su PVM, pastaraisiais dviem – be šio mokesčio, kadangi centralizuotai šilumai laikinai taikomas nulinis PVM tarifas.

VERT komentuoja, kad palyginti aukštas šio šildymo sezono kainas lemia kuro kainos.

„Dėl laiku Vyriausybės ir VERT priimtų sprendimų kiekvieną šio šildymo sezono mėnesį šilumos kaina mažėja. Svarbu akcentuoti, kad aukštas šio šildymo sezono kainas iš esmės lemia kuro kainos, kurių augimą nulėmė geopolitinė situacija pasaulyje“, – teigia taryba.

Čia visas V. Rūko įrašas socialiniame tinkle: