Momentas, kai Baltijos valstybės ištrūks iš buvusios Sovietų Sąjungos energetinės erdvės nenumaldomai artėja. Maskva tai jau suvokia kaip neišvengiamybę ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prašneko apie milijardinius praradimus, kuriuos esą dėl to teks patirti Maskvai, ir, panašu, kad ši sąskaita gali būti pateikta Baltijos šalims. Mūsų tyrimas rodo, kad ne kas kitas, o patys lietuviai sudarė Kremliui galimybę reikalauti išpirkos mainais už energetinę laisvę.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėstė, kad Baltijos šalių siekis atsijungus nuo Rusijos integruotis į Europos elektros sistemas – neūkiškumo pavyzdys, kainuosiantis milijardus. Birželį V. Putinas dienraščiui „La Serra“ konkrečiai įvardijo, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš Rusijos sistemos Maskvai kainuos iki 2,5 mlrd. eurų. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad Briuselyje iš tiesų svarstoma galimybė atlyginti Rusijai praradimus.
Taip, tokios kalbos yra, ir net yra padaryta studija, kurioje kalbama apie šiek tiek mažesnius skaičius, negu paminėjo dabartinis Rusijos prezidentas. Kalbama maždaug apie milijardą eurų. Neatmesčiau, kad ES stengtųsi mus įtikinti tą pasitraukimą kompensuoti“, – aiškina G. Kirkilas.
Sąskaita už atsijungimą nuo Rusijos greičiausiai bus grindžiama penkiašale sutartimi. Ji sujungė į vadinamąjį BRELL žiedą penkias valstybes: Baltijos valstybes, Baltarusiją ir Rusiją. Ją pasirašę įsipareigojo, kad „Vienai iš Šalių atsisakant dalyvauti šiame Susitarime, Šalys suderina priemones, kurios eliminuotų galimus nuostolius kitoms šalims.“
Tos „priemonės“ gali reikšti, kad Rusija ir Baltarusija gali reikalauti atlyginti elektros linijų ar kitų objektų statybą, kad joms nekiltų problemų dėl elektros tiekimo patikimumo. Aiškėja, kad tokia galimybė egzistuoja dėl dar Rolando Pakso vyriausybės laikais pasirašytos sutarties. Energetikai ne kartą imdavosi iniciatyvos, neįžvelgdami politinių pasekmių.
BRELL sutartis nuo pat pradžių apipinta skandalais. Pirmą kartą ją bandyta pasirašyti 1999 m. gegužę, tačiau tuometis Parlamento vadovas Vytautas Landsbergis inicijavo aukščiausių šalies vadovų pasitarimą ir „Lietuvos energijai“ pasirašyti dokumentą uždraudė.
„Paaiškėjo, kad yra rengiama sutartis ir, galima sakyt, tai daroma slaptai nuo vyriausybės, Seimo. Teko daryti labai staigius ir ryžtingus žingsnius. Kadangi prezidentas Valdas Adamkus buvo užsienyje, aš buvau iniciatorius sušaukti Valstybės gynimo tarybą ir daryti sprendimą, draudžiantį pasirašyti tokią sutartį. Mes tą ir padarėme. Su tuo visiškai sutiko ir palaikė premjerė I. Degutienė“, – prisimena V. Landsbergis.
Tačiau ši sutartis į Vilnių dar kartą atvežta 2001 m. vasarį. Ją „Lietuvos energijos“ vardu pasirašė Dangiras Mikalajūnas. Vyriausybei tuo metu vadovavo konservatorius Rolandas Paksas.
Lietuvos energetikai ir dabar tikina, kad BRELL sutartis yra techninė, reglamentuoja elektros tiekimą. Anot jų, visiškai normalu, kad panorėjusios pasitraukti iš sutarties šalys privalo likusioms atlyginti praradimus.
„Politikams atrodė, kad čia politinė sutartis, o čia buvo grynai techninis dokumentas: susitarta, kaip elgtis įvairių sutrikimų atveju“, – tvirtina buvęs „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Anzelmas Bačauskas.
2007 m. Seimas priėmė naują Nacionalinės energetikos strategiją, kurioje užduotis vyriausybei – integruoti Lietuvos ir Vakarų Europos energetikos sistemas. Tačiau susidaro įspūdis, kad tuo metu Ūkio ministerija bei „Lietuvos energija“ užsiėmė ir kita veikla.
2008 m. Briuselyje pristatyta Rusijos inicijuota studija, kuria siekta įrodyti, kad galima sujungti elektros tiekimo sistemas nuo Vladivostoko iki Lisabonos. Baltijos šalims numatyta galimybė su Europa jungtis Rusijos energetinės sistemos sudėtyje. „Lietuvos energijos“ atstovai prisipažino prisidėję, rengiant šį dokumentą.
„Baltijos šalys taip pat buvo pakviestos į tą studiją ir dirbo darbo grupėje. Baltijos šalių atstovai, tarp jų ir „Lietuvos energija“, toje studijoje dalyvavo“,. – sako „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Masionis.
Mūsų duomenimis, Rusijos ir Europos energetinių sistemų sujungimo techninio-ekonominio pagrindimo svarstymuose Lietuvai atstovavo ir vienas iš tuomečių Ūkio ministerijos vadovų Anicetas Ignotas. Tačiau tuo metu ministrų kabinetui vadovavęs Gediminas Kirkilas tvirtina apie tokią pavaldinių veiklą nežinojęs.
„Yra labai sudėtinga vyriausybės vadovui žinoti kas vyksta įvairiuose ministerijų departamentuose, net jeigu daromi štai tokie dalykai“, – teigia G. Kirkilas.
Ir tuo metu, ir iki šiol Lietuvos elektros sistema dirba pagal Maskvos taisykles. BRELL komitete šaukiami dviejų lygių pasitarimai. Vieni - elektros perdavimo tinklų dispečeriams, kiti - valstybinių energetikos įmonių vadovams.
Iš šykščių protokolų tekstų galima spręsti, kad buvo reikalaujama pateikti informaciją apie derybas dėl Baltijos šalių ir Vakarų Europos sistemų sujungimo, Visagino atominės projektų eigą. Ir, regis, mūsų energetikai ją teikė.
Profesorius Ramūnas Vilpišauskas svarsto, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos politikams trūko patirties ir žinių, todėl energetikams buvo suteikta veiksmų laisvė.
„Manau, tai rodo strateginio mąstymo stoką. Iš tiesų ilgą laiką energetikos klausimais užsiimantys žmonės manė, kad tai – su politiniais reikalais nesusijusi sritis. Bet, turint tokią kaimynę, kaip Rusiją, kuri nevengia energetikos politikos naudoti užsienio politikoje, [...] dabar gali tekti tvarkytis su tokio mąstymo pasekmėm“, – pastebi R. Vilpišauskas.
V. Landsbergis pripažįsta, kad tokio mąstymo pasekmės valstybei pražūtingos. „Per energetiką vyksta valdymas. Tai yra energetinė imperija, kuri lieka vietojr politinės imperijos. Energetika yra ta pati politika, tik kitomis rankomis – netiesioginėmis“, – V. Landsbergis.
Šiandien dar negalime būti ramūs, kad tas energetikos įmonės vadovo parašas, R. Pakso vadovavimo vyriausybei laikais, dabar, kai vis arčiau tas metas, kai Lietuva pasitrauks iš BRELL sutarties, nekainuos milijardų.