Elektra – išskirtinės generacijos metai Lietuvoje

„Kaip pasitinkame žiemą? Tikrai visuose sektoriuose stabilesnėmis ir mažesnėmis kainomis nei lygiai prieš metus. Jeigu žiūrėtume į elektros kainas, palyginti su pastaraisiais metais, atsargiai galime prognozuoti, kad jeigu nieko netikėtai neįvyks, turėsime mažiausias elektros kainas per pastaruosius ketverius metus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo LEA direktorė Agnė Bagočiutė.

LEA ekspertas Vytenis Gudelis teigia, kad šie metai tikriausiai bus pirmieji nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo laikų, kai Lietuva pasigamino daugiau nei pusę suvartojamos elektros.

Šiais metais vien per 10 mėnesių Lietuvoje, įskaitant visas technologijas, pagamintas elektros kiekis viršijo metinį elektros kiekį 2023 metais.

Saulės elektrinės Lietuvoje per 10 mėnesių pagamino daugiau elektros energijos nei per 2020–2023 metus kartu sudėjus. Vėjo elektrinių generacija šiemet jau artima per visus 2023 metus vėjo elektrinių pagamintam energijos kiekiui.

Agnė Bagočiutė

Pasak V. Gudelio šiemet yra 167 valandos (7 paros), kai Lietuvoje elektra didmeninėje rinkoje nieko nekainavo (tiesa, vartotojams vis tiek reikėjo mokėti infrastruktūros mokesčius).

„Nulinės kainos valandomis galėjo naudotis vartotojai, kurie turi vadinamuosius biržinius planus ir išmaniuosius skaitiklius“, - sako V. Gudelis.

Šiais metais formuojasi 7 proc. mažesnis didmeninės elektros kainų vidurkis (87,37 euro už megavatvalandę – iki lapkričio 15 d.) nei atitinkamu metu pernai (93,44 euro už MWh).

„Gruodis yra tas mėnuo, kuris mažina metinės kainos vidurkį, nes yra daug šventinių dienų, tuomet elektros kaina biržoje turi tendenciją mažėti“, – sako ekspertas.

„Lietuvoje didmeninė elektros kainos vidurkiai ateinančią žiemą gali svyruoti 90–115 eurų už MWh ribose“, – teigia agentūra.

Elektros vidutinė didmeninė mėnesio kaina Lietuvoje (ct/kWh, be PVM):

Analizuojant Lietuvos vartotojų elektros planus per dvejus metus, nefiksuotos kainos vidurkis yra 16 proc. mažesnis už fiksuotą tarifą ir 7 proc. mažesnis už visuomeninio tiekimo vidutinį tarifą.

LEA teigimu, planų su fiksuota elektros kaina žemiausias tarifas yra vidutiniškai 5 proc. mažesnis už tokių planų vidutinį tarifą.

„Jeigu būtų toks vartotojas, kuris rinktųsi mažiausią (fiksuotą) planą ir vis keistų tiekėją, sutaupytų ne tiek daug – apie 5 proc., nes skirtumai tarp tiekėjų nėra tokie dideli“, – sako V. Gudelis.

Vertindamas Lietuvos pozicijas Europos Sąjungos šalių kontekste, jis teigė, kad pagal didmeninę kainą šalis yra dešimtoje vietoje: „Kaina Lietuvoje didesnė už ES vidurkį“, komentavo ekspertas.

Kalbant apie galutines kainas vartotojams spalio mėnesį, jos Lietuvoje ir Estijoje buvo, atitinkamai, 6,6 proc. ir 5 proc. didesnės už ES šalių vidurkį. Latvijoje jos buvo 3,3 proc. mažesnės už šį vidurkį.

Dujų sektorius – ypatingas ruduo

„Kas susiję su dujų kainomis, tai nuo rugsėjo matome jų augimą, šiuo metu svyruoja 43 ir daugiau eurų ribose, bet jeigu lygintume su praėjusiais metais, turime keleriais eurais mažesnes kainas“, – sako LEA vadovė A. Bagočiutė.

LEA ekspertas Antanas Budraitis sako, kad gamtinių dujų rinkoje įsivyravo stabilumas.

Nors pastaruoju metu TTF gamtinės dujos šiek tiek brangsta, perkopdamos 40 eurų už MWh ribą, tačiau dujų brangimas nebėra tos staigus, koks buvo stebimas 2021 ar 2023metais.

Apskritai, tai esąs pirmasis ruduo nuo 2020 metų, kai gamtinių dujų rinkos nepatiria didelių kainų šuolių.

Dabar nedideliam gamtinių dujų kainų augimui įtakos turintis ir sezoniškumas, ir nerimas dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose bei tiekimo užtikrinimo ir paklausos Azijoje augimo.

Dujų kainos rinkose šiuo metu mažesnės nei pernai tuo pačiu metu

„Prognozuojama, kad ateinančią 2024–2025 metų žiemą gamtinės dujos gali ir toliau kainuoti apie 40–50 eurų už megavatvalandę“, – sako A. Budraitis.

Pernai rudenį ateities sandoriai ateinančiai žiemai prognozavo 50–55 eurus už MWh siekiančias gamtinių dujų kainas (realiai buvo apie 31 eurą už MWh).

Gamtinių dujų Europai ateinančią žiemą turėtų užtekti, nors saugyklų užpildymas dabar mažesnis nei lygiai prieš metus. Vienintelė galima mažesnio užpildymo pasekmė – mažesnis dujų kiekis saugyklose liks pavasarį, dėl ko ateinančią vasarą reikės daugiau gamtinių dujų saugykloms užpildyti.

Pagal Valstybės duomenų agentūros pirmųjų 8 šių metų mėnesių duomenis, pagrindiniai SGD tiekėjai Lietuvai ir toliau išlieka Norvegija, JAV, Nigerija, Trinidadas ir Tobagas. Artimųjų Rytų konflikto sukeltų tiekimo rizikų Lietuvai ir toliau nėra.

Plačiau apie planuojamus elektros ir dujų tarifus nuo kitų metų sausio galima skaityti ČIA.

Įvertino, kokių šildymo sąskaitų laukti lapkritį

LEA skelbia, kad penkių didžiųjų miestų gyventojai, kuriems tiekiama apie 70 proc. visos šilumos energijos, už būsto šildymą šį lapkritį gaus vidutiniškai apie 1 proc. mažesnes sąskaitas, palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, nors nuo šio šildymo sezono ir panaikinta 9 proc. PVM lengvata.

„Įvertinome 9 proc. lengvatos panaikinimą. Už būsto šildymą už lapkritį gaus 1 proc. mažesnes sąskaitas, palyginti su 2023 metais“, – sako LEA ekspertas A. Budraitis.

Už 60 kv. metrų ploto būsto šildymą lapkričio mėnesį naujame/renovuotame name prognozuojama sąskaita – 40 eurų, tai perpus (53 proc. arba 46 eurais) mažiau nei senos statybos name, kur prognozuojama sąskaita – 86 eurai. Čia kalbama apie penkis didžiuosius miestus.

Infografike įvertintas ir 9 proc. PVM lengvatos panaikinimas (tai yra, net ir jos nelikus, sąskaitos prognozuojamos šiek tiek mažesnės nei pernai lapkritį):

Šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo mažiausiomis kainomis per trejus pastaruosius metus. Pasak A. Budraičio, šiemet spalio mėnesį vidutinė šildymo kaina Lietuvoje buvo 9 proc. mažesnė, o lapkritį – 5 proc. mažesnė nei atitinkamais mėnesiais pernai.

Tačiau Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja, kad iki sausio šilumos kaina didės po 5 proc. kas mėnesį, o nuo sausio jau tikėtinas tradicinis nuoseklus (taip pat kas 5 proc. per mėnesį) mažėjimas.

LEA Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovė Rasa Jaciničienė sako, kad mažiausios metinės išlaidos už energiją yra tuomet, kai šildymui naudojamas šilumos siurblys su saulės elektrine. Pasak jos, tai yra 3,7 karto pigiau nei šildytis senu granulių ar dujiniu katilu.

Ilguoju laikotarpiu (per 10 metų) šildymo šilumos siurbliu su saulės elektrine bendri kaštai yra 31 proc. mažesni nei dujinio katilo. Šilumos siurblys – ekologiškesnis pasirinkimas, vertinant ir CO2 emisijas, teigia LEA.

Neefektyvų granulių katilą pakeitus šilumos siurbliu bei įrengus saulės elektrinę, investicijos atsipirks per 7 metus, o įvertinus galimybę gauti finansinę paramą – per 4 metus.

Apibendrindama, kas laukia 2025 metais, A. Bagočiutė teigia, kad nors dujų sektorius priklauso nuo geopolitinių tendencijų, vis dėlto elektros ir šilumos srityse Lietuva vis labiau apsirūpina ištekliais pati, o tai ir leidžia užtikrinti kainų pastovumą.

„Kol kas matome įsivyraujant stabilumą ir jį visų pirma lemia apsirūpinimas vietine generacija. Jeigu kalbėtume apie šilumos sektorių, - vis didėjantis ir biokuro vartojimas (…), didėjanti nacionalinė elektros generacija leidžia turėti mums santykinai stabilesnes kainas“, – sako A. Bagočiutė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją