Pasipiktino, kiek teks pakloti už skaitiklį: gręžiami paprasti žmonės

Daugiabučių, kuriuose įrengti individualūs šilumos skaitikliai, kai kurie gyventojai keikia tokią sistemą ir teigia, kad tai ne tik neleidžia sutaupyti, bet ir tenka mokėti daugiau.

Į DELFI kreipėsi Vilniuje esančio „Verkių būsto“ gyventojas, nesuprantantis, kodėl už sugedusį skaitiklį turi mokėti pats, o kas ketverius metus dar ir keisti skaitiklio bateriją, nors tai kainuoja apvalią sumą.

„Vieną dieną eidamas į darbą laiptinėje sutikau du vyrus. Jie prisistatė kaip tikrinantys skaitiklius. Grįžome iki mano buto, įsileidau juos į namus. Tačiau, pasirodo, mano šilumos skaitiklis – sugedęs. Kelis kartus paspaudę mygtuką vyrai konstatavo, kad greičiausiai išsikrovė baterija, reikia keisti. Dar atkreipė dėmesį į lipduką, kad paskutinį kartą baterija keista 2012 metais.

Paklausus, ką daryti, jie išdėstė du galimus variantus. Pirma, už 20 eurų skaitiklį jie gali išmontuoti, tada pats jį turiu nuvežti į įmonę „Axis Industries“, kur baterija bus pakeista. Nurodė, kad to kaina – apie 40 eurų. Paskui dar turėčiau skambinti skaitiklius tikrinusiems vyrams, kad jie skaitiklį įmontuotų atgal.

Antras variantas – galiu skaitiklį pakeisti nauju, o tai kainuoja maždaug 150 eurų. Taigi turiu tik du pasirinkimo variantus – mokėti 60 eurų, nors neaišku, ar skaitiklis veiks, arba 150 eurų už naują skaitiklį“, – pasakojo jis.

Vyrui tai atrodo neteisinga, jis nesupranta, kodėl kas mėnesį jis moka 2,09 euro už „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą“, tačiau į tai neįeina skaitiklių keitimas.

„Tokią informaciją man suteikė „Verkių būsto“ atstovai. Logiška, kad baterija išsenka, tačiau kodėl turiu, kad ir kas ketverius metus, mokėti tokius pinigus? Atrodo, kad tiesiog norima pasipinigauti. Specialiai daromos baterijos, kurios veikia 4 metus, o tuomet gręžiami paprasti žmonės. Be to, jei pasirodytų, kad kalta ne baterija, vis tiek sumokėčiau 60 eurų, o po to – dar 150 eurų“, – piktinosi.

Jį itin trikdo, kad ši problema kilo šildymo sezono metu, o skaitiklio nesusitvarkius jam gresia baudos ir permokėjimas: „Kol nesusitvarkysiu skaitiklio – turėsiu mokėti brangiau, nes jei skaitiklio rodmenų nedeklaruosiu, juos apskaičiuos pagal bendrą buto plotą.

Vieną mėnesį, praėjusią žiemą, jau teko taip mokėti, tačiau tai buvo dvigubai didesnė suma nei paprastai suvartojame šilumos. Taigi, jei skaitiklio nesitvarkysiu, už šildymą turėsiu mokėti dvigubai daugiau, ir dar man gresia 14,48 euro bauda. Apie tai informuoja eilutė, pateikiama prie mokestinio pranešimo.“

Vyras prašė išsiaiškinti, kodėl už skaitiklį yra atsakingas pats, ir kodėl turi kas ketverius metus mokėti apvalią sumą dėl baterijos keitimo.

Skaitikliai – gyventojų nuosavybė

DELFI kreipusis į bendrovę „Vilniaus šilumos tinklai“, komunikacijos vadovė Edita Sirutienė paaiškino, kad minimuose namuose įrengti būtent individualūs šilumos skaitikliai, kuriais turi pasirūpinti patys gyventojai.

„Mes patikrinome, kad šiuo adresu esantis namas yra mūsų klientas, bet mes su juo turime santykius kaip su bendrija, vadinasi su mumis už visus gyventojus atsiskaito bendrija, o atskirai su namų ūkiais, t. y. gyventojais – mes neturime santykių“, – teigė ji.

Ji paaiškino, kad bendrovė iš bendrijos gauna kiekvieno mėnesio įvadinio skaitiklio rodmenis.

„Tie šilumos skaitikliai, kurie įrengti kiekviename bute yra žmogaus nuosavybė, o ne šilumos tinklų, tai yra kaip jo asmeninis daiktas, prie kurio lįsti mes neturime teisės. Bendrija surenka skaitiklių rodmenis iš visų gyventojų ir apskaičiuoja, kiek jiems mokėti, o mūsų atsakomybė siekia iki namo ribos – t. y. įvadinio skaitiklio“, – aiškino ji.

Itin aktualu gyvenantiems naujesniuose daugiabučiuose

Plačiau situaciją sutiko pakomentuoti „Verkių būsto“ technikos direktorius Vidmantas Grikinis, prižiūrintis individualius šilumos skaitiklius daugelyje daugiabučių.

„Naujos statybos namuose, kurie statyti po 2000 metų, paprastai įrengiami atskiri individualūs šilumos skaitikliai, kurie sukasi, kai įjungtas šildymas. Naujos statybos butuose faktiškai visuomet įrenginėjami būtent šitie skaitikliai, tik, kiek žinau, nuo 2000 iki 2010 metų jie buvo įrenginėjami butuose, dabar – laiptinės koridoriuose, kad būtų patogiau“, – sakė jis.

Jis patvirtino, kad kas ketverius metus jiems reikia atlikti patikrą: „Yra nemažai bendrijų, kurios atsiskaitinėja mums, nes bendrijos nėra sudariusios sutarčių su „Vilniaus šilumos tinklais“. Bendrijos prašymu, mes administruojame minėtą daugiabutį, nes bendrija nenorėjo eiti į tuomet dar buvusią „Vilniaus energiją“. Tai mes ir vargstame.“

Jis teigė, kad kas ketverius metus skaitiklius reikia tikrinti, o jei skaitiklis sugedęs, nerodo rodmenų, jį reikia nuimti. Tai kainuoja 20 eurų.

„Tada, jei įtariama, kad sugedo baterija, skaitiklį reikia vežti į įmonę „Axis Industries“, kuri bateriją pakeistų. Jūsų minimame name šilumos skaitikliai įrengti dar 2000 metais, tai, neįsivaizduoju, ko tie žmonės nori. Aš jiems sakiau, kad geriausias variantas – pirkti naują skaitiklį, o naujas kainuoja apie 150 eurų“, – teigė jis.

Įrengiama vis daugiau

DELFI jau rašė, kad nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos punktas apie individualius skaitiklius.

Jis skelbia, kad „jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui, (...) centralizuotai tiekiamos šilumos (…) tiekimui galutiniams vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai parodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota“.

Kad būtų išsiaiškintas šio punkto apie individualius šilumos skaitiklius efektyvumas Energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas (LEI) parengė studiją.

Buvo išsiaiškinta, kad bent jau senos statybos daugiabučiuose daugeliu atveju tokius individualius šilumos apskaitos prietaisus įrengti būtų ekonomiškai neefektyvu, nes itin daug kainuotų stovinę šildymo sistemą pakeisti į kolektorinę, kiekvienam butui įrengiant individualų šilumos skaitiklį.

Vis dėlto naujos statybos namuose paprastai įrengiami būtent individualūs skaitikliai, jų įrengiama vis daugiau.

„Naujuose daugiabučiuose diegiama kolektorinė sistema, t. y. dvivamzdė sistema, kuri yra reguliuojama individualiai, o tiesioginiai skaitikliai išvedami į koridorių. Senuose namuose daugiausia galima įrengti tik individualius daviklius ant radiatorių ir šilumos reguliavimo „bumbulą“, nes jeigu būtų įrengiami individualūs šilumos skaitikliai laiptinės koridoriuose, reikėtų griauti sienas, jas gręžti, ne visur yra galimybių“, – skirtumą paaiškino organizacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis.

Anot jo, nepatenkintų žmonių atsiranda dėl to, kad davikliai arba individualūs šilumos skaitikliai leidžia paskaičiuoti, kiek tam tikras butas tiksliai suvartojo šilumos.

„Tie prietaisai, pagal ES direktyvą, jeigu yra galimybė įrengti – turi būti įrengti, nes jie vienu momentu nuskaito visų butų suvartotą energiją. Vadinasi, mes niekada už nieką nepermokame, niekada už kitus nesumokėsime.

Nepatenkinti tie, kurie prisistatė daug radiatorių, šildosi 26 laipsnių temperatūra. Anksčiau už tai turėjo mokėti visas namas, nes buvo mokama pagal kvadratūrą, bet įrengus daviklinę sistemą, tie, kurie nori turėti bute 26 laipsnius, dabar už tai turi ir susimokėti arba susimažinti šildymą iki kokių 22 laipsnių“, – sako jis.

Visgi jis pripažįsta, kad dėl to atsiranda ir kitų papildomų išlaidų: „Prisideda truputį prie kainos nepaskirstytas karštas vanduo, taip pat prisideda kažkiek centų už elektrinių sistemų perdavimą, bet viskas atsiperka per 1–2 metus.

Jeigu žmogus visą laiką važiavo su arkliu, o jam davė mersedesą, tai jis sakys – paimk tą mersedesą, jis man nereikalingas, nes nemoku jo vairuoti. Šioje vietoje matau prastą aiškinimą tų, kas diegia tuos skaitiklius, arba tai yra to žmogaus (besikreipusiojo – DELFI) problema, kadangi jis nemėgsta to, kas yra naujoviška“, – apibendrino jis.