„Kai kalbame apie standartinę renovaciją, žmonės dažniausiai renkasi fasado šiltinimą, langų keitimą ir šildymo sistemos rekonstrukciją. Geriausiu atveju keičia vamzdynus ir radiatorius, deda automatinius – balansinius, termostatinius ventilius ir daviklių apskaitos sistemą. Retu atveju pasitaiko gyventojų, kurie nori alternatyvaus šildymo“, - sako santechnikos ir šildymo įmonės „Jaukurai“ didmeninės prekybos vadovas Justinas Skaržauskas.
Alternatyvūs šildymo būdai, pavyzdžiui, geoterminis ar dujinis šildymas renovuojamų daugiabučių gyventojams yra mažiau patrauklus dėl ilgų procedūrų atsijungiant nuo miesto šildymo. DELFI buvo skelbta atvejų, kai atsijungimas nuo miesto šildymo tinklų pasiekė ir teismą.
Specialistas sako, kad dėl šios priežasties, gyventojai, įsirengiantys alternatyvų šildymą, visiškai nuo miesto šilumos tinklų neatsijungia.
„Įrengiant alternatyvų šildymą dažnai nuo miesto tinklų visiškai nėra atsijungiama, alternatyvus šildymo būdas dengia dalį šilumos poreikio. Yra namų, kurie nuo miesto tinklų atsijungė visiškai, bet tai - ilgas procedūrinis kelias. Kalbant apie geoterminio šildymo alternatyvą, paprasčiau yra jį prisidėti kaip alternatyvą iki šalčių, kol sumažėja siurblio efektyvumas. Jam sumažėjus, papildomai galima šilumos imti iš miesto. Dėl to nereikia galingo šilumos siurblio, sumažėja investicijos, tačiau net ir toks būdas ne visiems pasiekiamas“, - kalbėjo J. Skaržauskas.
Pasak jo, geoterminiai siurbliai yra įvairūs, pavyzdžiui, oras – vanduo, gruntas – vanduo.
„Aišku, investicijos reikia didelės ir gyventojai, kurie to siekia, dažniausiai būna nesuprasti kaimynų ir noras telieka noru. Kartais karštam vandeniui ruošti yra naudojamos saulės baterijos: keli namai tokį sprendimą yra įsidiegę ir žmonės patenkinti, tačiau tokio sprendimo atsiperkamumas 10-15 metų“, - skaičiuoja J. Skaržauskas.
Alytaus miesto centre 2011 m. šešių aukštų daugiabutis Pulko g. pradėjo naudoti
geoterminį šildymą, o įranga rūpinęsis verslininkas, Lietuvos geotermijos asociacijos narys, namą valdančios bendrijos „Šerkšnas” administratorius Vytautas Kazlauskas, DELFI pasakojo, kad nauda akivaizdi: šildymas atpigo bene 3 kartus.
„Naudą iš geoterminio šildymo matome jau seniai. Geoterminis šildymas yra pigiausia šildymo rūšis, tai yra parašyta Alytaus miesto šilumos ūkio plano rengėjų, kurie padarė tyrimą – ką toliau galima diskutuoti?“, - kalbėjo V. Kazlauskas.
Pasak jo, praėjusį šildymo sezoną 60 kv. m buto sąskaita už šilumą sudarė apie 400 litų, kai anksčiau ji siekė apie 1 tūkst. litų.
Alternatyvaus šildymo įsirengimas „Šerkšnui” atsiėjo 110 tūkst. litų. Per metus neturint geoterminio šildymo namo sąnaudos buvo apie 57 tūkst. litų, dabar jos siekia apie 17 tūkst. litų.
Ką daro nerandantys pinigų investicijai
„Žmonėms sunku toli planuoti, jie galvoja: kam investuoti 100 tūkst. Lt, dabar daugiau mokėti bankams, o nauda bus po kelerių metų“, - kalba jis.
Todėl gyventojai renkasi ir pigesnius sprendimus, pavyzdžiui, atnaujinti arba pakeisti šilumos punktą.
„Jei jis buvo per pastaruosius penkerius metus renovuotas, punkto galima ir nekeisti. Ši investicija yra palyginti nedidelė, tam turėtų pakakti kelių dešimčių tūkstančių litų, priklausomai nuo namo dydžio. Skaičiuojama, kad renovavus šildymo sistemą ir įsidiegus termostatinius ventilius, sistemą subalansavus, sutaupymas būtų apie 30 proc.“, - sako pašnekovas.
Sprendimų, kaip pakeisti šildymo būdą daugiabučiams yra ir daugiau.
„Pirmiausia Lietuvoje panacėja vadintas biokuras, bet jis kažkaip stebuklo nepadarė: šildymą atpigino truputį, bet geoterminis šildymas atpigino tris kartus. Be to, biokuro katilinės prie daugiabučio nepastatysi – reikės atskiro pastato. Galimas dujinis šildymas, bet šiandien jis yra brangus. Galima pakeisti šilumos mazgą, bet stebuklo su juo nepasieksi. Žinoma, jei kalbėsime apie kraštutinumus, kai name viskas apleista, bet ką padarius efektas pasijaus. Kai šilumos mazgas normaliai dirba, jį pagerinus poveikis bus 5-10 proc.”, - mano V. Kazlauskas.
Jis įsitikinęs, kad geoterminis šildymas, nors ir brangus, bet naudingas, be to, šuo būdu šildymo sistemą galima renovuoti su Europos Sąjungos parama.
„Mūsų renovuotas namas atvėrė kelią kitiems namams. Dabar jau antras etapas: kai remontuojate mašiną ir nusisamdote blogą meistrą, jis ją blogai suremontuos, jeigu gerą, suremontuos gerai. Net ir gerą daiktą galima sugadinti“, - grėsmę, kad toks šildymas gali būti įrengtas nekokybiškai atremia jis.
Susidomėjusiems geoterminiu šildymu, V. Kazlauskas siūlo įsirengti ir saulės kolektorius.
„Nors geoterminis šildymas yra pigus, kai įrengimas dirba, jis dėvisi. Kai šviečia saulė, energija nieko nekainuoja, o geoterminio šildymo įrengimo darbo resursai taupomi. Pavyksta sutaupyti ir pinigų, ir darbo resursų“, - siūlo jis.
Primena, kas svarbiau už šildymo kainą
Tiek šildymo sistemų įmonės specialistas, šiuo metu gyvenantis renovuojamame name, tiek jau renovuoto daugiabučio atstovas V. Kazlauskas dėsto, kad šildymo kaina yra toli gražu ne svarbiausias dalykas, nors visų akys pirmiausia krypsta į ją.
„Kai namas yra įvelkamas į kailinius, bet nepakanka ventiliacijos, žmonės gyvena kaip termose ir butai rasoja. Teko pačiam matyti ne vieną namą, kur bevykstant renovacijai jau sienos pelijo. Daugiausiai renovuojant daugiabučius daromas esamų ventiliacijų kanalų išvalymas, bet realiai to neužtenka, nes anksčiau langai buvo mediniai, su oro tarpais, kai dabartiniai plastikiniai – sandarūs“, - atkreipia dėmesį J. Skaržauskas.
DELFI skelbė, ką mano statybų specialistai apie renovuotus namus su netinkama ventiliacija, vadindami juos temosais, bacilų ir pelėsių veisyklomis.
„Dabar yra renovuojamas namas, kuriame gyvenu. Patekome į tokią situaciją, kad galime tik iš vidaus renovuoti šildymo sistemą, nes namą įtraukė į paveldą ir negalime keisti fasado, t. y., jo apšiltinti, - kalbėjo J. Skaržauskas. - Skaičiuojame, kad mums šie sprendimai sutaupys apie 30 proc. šildymo kainos, kai planas buvo sutaupyti apie 60-65 proc. Aš esu už tai, kad rekuperacinės sistemos reikalingos ir namą apšiltinus jos privalo būti, bet kai gyventojai pamato šimto litų investiciją į vėdinimą, nesupranta, už ką pinigai.“
Dabar nuspręsta, kad renovuojamame daugiabutyje bus keičiami vamzdynai, radiatoriai, dedami ventiliai ir perkama nauja apskaitos sistema. Visgi pašnekovas džiaugiasi, kad pastatas nebus apšiltintas neįrengus rekuperacinės sistemos - bent jau nereikės kovoti su pelėsiais.
„Blogiausia, kad nematoma esminė daugiabučių problema, t. y. prastas vėdinimas, kuris lemia sveikatos problemas. Ne tiek svarbus šildymas. Jei namas tampa šiltnamiu, nereikia norėti būti sveikais, - antrina V. Kazlauskas. - Bet pagrįsti vėdinimo sistemos atsipirkimą gyventojams sudėtingiau, nes iš esmės tai yra komforto ir sveikatos reikalai.“
Pasak jo, kai nepakanka šviežio oro, kaupiasi drėgmė ir pastatas ima pelyti, žmonės neišsimiega, kvėpuoja bute augančiais organizmais ir galiausiai suserga.
„Bet apie tai niekas nekalba, nes niekam neįdomu“, - mano V. Kazlauskas.
Paklaustas, ar nepakanka buto renovuotame name tiesiog dažniau ir ilgiau vėdinti, jis ima juoktis.
„Jeigu butas bus vėdinamas atidarant langus, tada man kyla klausimas, kam ant pastato klijuoti putų polisterolą?, - klausia jis. - Rekuperacinės sistemos nauda yra tokia, kad pagal poreikį į butą yra pučiamas arba pašildytas, arba atšaldytas oras bet šviežias oras, su deguonimi.“
Jis paaiškina, kad dėl to butuose problemos neišsprendžia ir vadinami drėgmės surinkėjai, kurie buto orą padaro sausesnį, bet deguonies patalpoje dėl to nepadaugėja.