Paskaičiavo, kokių sąskaitų už šildymą laukti rudenį: sostinėje bus brangiausia

Lapkritį Lietuvoje brangstant centralizuotai tiekimai šilumai, ekspertai teigia, kad didžiuosiuose šalies miestuose šilumos kainos yra beveik perpus mažesnės nei praėjusį sezoną ir galima tikėtis, jog artimiausiu metu jos tokios ir išliks, stabilizavusis energijos išteklių kainoms. Iš didmiesčių didžiausia kaina matoma sostinėje.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad šilumos kainoms teigiamą poveikį daro atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

„Lyginant didžiuosius miestus, (šilumos) kaina praktiškai 48 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu. Vėlgi, tai lemia vis didesnė atsinaujinančių išteklių dalis energetikoje. Kaune iš didžiausių miestų mažiausios kainos“, – teigia A. Bagočiutė.

Anot jos, Lietuvoje didžiausią įtaką šilumos kainoms turi biokuro kainos, kurios stabilizavosi. Kitų išteklių rinkose taip pat yra normalizavusi situacija.

„Labai svarbu, kad šiuo metu apsirūpiname Lietuvos rinkose, tad galima daryti prielaidą, kad kainos išliks panašaus lygio. Tie, kas šildosi dujomis, elektra – matome, kad šiuo metu tiek dujose, tiek elektroje stebime mažiausias kainas“, – sako LEA laikinoji vadovė.

LEA komentuoja, kad didžiausias sąskaitas gaus neefektyvių pastatų gyventojai ir besišildantys gamtinėmis dujomis.

„Gamtinės dujos brangiausias, malkos – pigiausios“, – komentuoja LEA analitikas Antanas Budraitis.

Įvertino, kas mokės daugiausiai ir kaip mažinti sąskaitas

Kalbant apie 60 kv. metrų ploto gyvenamąjį plotą, senas, labai prastos būklės būstas spalį gali tikėtis 60 eurų sąskaitos, o už lapkritį –103 eurų. Senas, statytas iki 1990 metų nerenovuoto būsto
sąskaitos būtų, atitinkamai – 46 ir 79 eurai. O naujo ar visiškai renovuoto būsto šildymas kainuotų spalį 17 eurų, lapkritį – 30 eurų.

LEA laikinoji vadovė kalbėjo, kad vienas iš būdų mažinti sąskaitas yra būsto atnaujinimas ir papildomos taupymo priemonės. Tiesa, nevertėtų pamiršti, jog sąskaitų dydį lemia ir orai.

„Labiausiai kainą sumažintų renovacijų. Kas susiję su individualiais namais, daugelis jų yra žemos energetinės efektyvumo klasės. Taip pat ir daugiabučiai.

Ir ne tik pastato renovacija: nuolat akcentuojame „mažosios renovacijos“ teigiamą poveikį – užtenka tiesiog katilus pakeisti. Ir tokios tradicinės taupymo priemonės prieš žiemą: tiesiog pažiūrėti, kad užuolaidos nedengtų radiatoriaus, ar pabandyti uždėti atspindinčius“, – sako A. Bagočiutė.

Kalbėdama apie perspektyvą, A. Bagočiutė teigė, kad šildymo kainos, šąlant orams, turėtų augti, bet nedaug.

„Šiek tiek ir biokuro kaina gruodžio mėnesį yra aukštesnė. Ir tų pačių dujų. Tai nulems, kad šildymo kainos šiek tiek turėtų būti didesnės. Bet jos neturėtų būti drastiškai didesnės“, - sako A. Bagočiutė.

Centralizuotos šilumos tiekimas ir sąskaitų prognozės pagal būsto energetinę klasę:

Kas lėmė skirtumus tarp Vilniaus ir Kauno?

Šildymo sezoną didieji miestai pradėjo su vidutine apie 7 centais už kWh šilumos kaina (visos kainos – be PVM).

Beveik visą 2022–2023 metų šildymo sezoną Vilniuje išliko mažiausia šilumos kaina, tačiau 2023 metų šildymo sezonas pradėtas su didžiausia kaina tarp didžiųjų miestų. Kaune mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų miestų sezono pradžioje – 6,4 cento už kWh.

„Kaunas lyderiauja, Vilnius brangiausias“, – komentuoja LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis.

A. Bagočiutė paaiškino, kad tokią padėtį tarp dviejų didžiųjų miestų lėmė kuro struktūra ir tiekėjų konkurencija.

„Šiuo metu Vilniuje kainos, jeigu lygintume penkis didžiuosius miestus, yra didžiausios. Mažiausios yra Kaune. Kas tai lemia – kuro struktūra. Kaune didžioji dalis yra atsinaujinantys ištekliai, biokuras, be to, yra didesnė šilumos tiekėjų konkurencija“, - sako A. Bagočiutė.

Pasak jos, Vilniuje dalis kuro yra dujos – o jos brangesnės.

Didžiausias kainos pokytis (proc.) būtent ir matomas Kaune – tai iš dalies lėmė biokuro kainos svyravimas (šiame mieste jo naudojama 90 proc.). Stabiliausia kaina yra Vilniuje – tai lėmė sprendimas praėjusį šildymo sezoną vietoj dujų naudoti mazutą bei iš nepriklausomų šilumos tiekėjų perkama šilumos kaina.

„Mūsų duomenimis, Kaune tai lėmė biokuro kainos svyravimas, ypač pernai. Prieš 2022 metų sezoną, kai buvo stresas, kilo kainos, rinkos dalyviai nesudarinėjo ilgalaikių sandorių (biokurui pirkti – red.). O Vilnius, ką matome, – „išgelbėjo“, kad atsisakė dujų ir naudojo praeitą sezoną mazutą“, - sakė A. Budraitis.

A. Bagočiutė, kalbėdama apie Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) įtaką šilumos kainoms sostinėje pažymėjo, kad net veikiant jai visu pajėgumu, dalį kainos vis tiek lems dujos.

„Tai vis tiek lems automatiškai, kad dėl to Vilniuje kainos galimai bus didesnės. Grįžtant prie Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kaip tik vyksta visų trijų katilų bandymai. Kaip jau minėjome, Vilniaus kogeneracinė jėgainė nėra išimtis, ir tikėtis veikti 100 proc. pajėgumu yra sunku. Bet bandymai trijų katilų režimu rodo pokyčius į gera ir suteikia optimizmo“, - kalbėjo laikinoji vadovė.

„Vilnius, palyginti su Kaunu: Kaune ir šilumos tiekėjų konkurencija didesnė. Vilniuje reikėtų ieškoti sprendimų, kaip tuos 12–15 proc. dujų sumažinti“, - sako A. Bagočiutė.

Pasak A. Budraičio, tų savivaldybių, kurių katilinės naudoja dujas, šilumos kainos išlieka brangiausios.

Pasikeitęs biokuro tiekimas

A. Budraitis komentuoja, kad šie metai pirmieji, kai Lietuva biokuru apsirūpina iš savo resursų. Atsisakius biokuro importo, jo kainos stabilizavosi, žaliava tiekiama iš vietinių resursų.

„Pirmi metai, kai Lietuva atsisakė pigaus biokuro importo iš Baltarusijos. Ko gero, praradome tą rinką ilgam. (…) Nėra (biokuro) kainos šokinėjimų“, – sako A. Budraitis.

Nuo šių metų gegužės iki lapkričio mėnesio biokuro kaina svyruoja 21–22 euro už MWh intervale yra yra 48 proc. mažesnė nei 2022 metais.

„Sandoriai 2024 metų pirmajam ketvirčiui sudaromi žemiau nei 27 eurų už MWh, nors pagal istorinius duomenis kainos antrą žiemos pusę būna didesnės“, – kalbėjo ekspertas.

A. Budraitis teigia, kad Europoje Lietuva su centriniu šildymu yra „geroje situacijoje“.

„Talinas tarp sostinių pigiausias, brangiausia išlieka Ryga“, – sako analitikas.

Dujų atveju LEA skelbia, kad po pasaulį sukrėtusių įvykių šiuo metu vėl matyti daugiau optimizmo: dujų kainų lygis žiemai mažėja ir šiuo metu manoma, kad dujų kanos bus 50–55 eurų už MWh ribose.

Atkreiptinas dėmesys, kad žiemą Europa pasitinka visiškai užpildytomis dujų saugyklomis: bendras ES vidurkis siekia net 99,6 proc., tai yra didžiausias gamtinių dujų kiekis saugyklose per mažiausiai 5 metus.

Lapkritį šiluma brangsta

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad lapkričio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 7,59 cento už kWh (be PVM). Palyginti su spalio mėn., kilovatvalandės kaina didėja 6,3 proc., tačiau palyginti su pernai lapkričiu, ji sumažėjo 22 proc. (buvo 9,72 cento už kWh).

Vertinant pagal miestus, Vilniuje lapkritį šilumos kaina siekia 8,37 cento už kWh, Kaune – 6,40 cento, Klaipėdoje – 6,59 cento, Šiauliuose – 6,60 cento, o Panevėžyje – 7,27 cento.

Vidutinė kaina Lietuvoje:

VERT komentavo „Delfi“, kad didesnę vidutinę lapkričio kainą daugiausiai lėmė didesnė į šilumos kainą įskaičiuotų gamtinių dujų kaina (palyginti su spaliu, didėjo 6,9 proc. iki 69 eurų už MWh) bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) superkamos šilumos kaina (palyginti su spaliu, didėjo 32,1 proc. iki 4,41 cento už kWh). Tuo metu biokuras pigo 6,9 proc. iki 23,71 euro už MWh.

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ spalio pabaigoje skelbė, kad po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, artėjantį sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau.

„Tai bus nedidelių kainų sezonas, bent jau lyginant su praėjusiais metais. Dujos yra pigios. Be abejo, žiemos kaina šiek tiek didesnė, kokie 50 eurų už MWh, bet vis tiek – nėra ką lyginti, ką turėjome anksčiau. Vietinė biokuro gamyba kol kas vyksta, jo galimai nemažai sandėliuose. Medienos pramonės nuosmukis tęsiasi“, – kalbėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Jo teigimu, vartotojai už šilumą šįkart vidutiniškai mokės iki 15–20 proc. mažiau nei pernai.