Perkrovų valdymo įplaukos atsiranda susidarius elektros kainų skirtumams tarp prekybos zonų, tarkime, tarp Lietuvos ir Švedijos.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Martynas Gruodis atkreipia dėmesį, kad šiemet kas mėnesį šalies namų ūkiai vidutiniškai praranda po 23,6 mln. eurų (nors šios lėšos ir buvo kompensuotos). Pasak jo, reikėtų pašalinti pačią perkrovų priežastį, užuot kompensuojant pasekmes gyventojams.
„Išskirtinai teorinis skaičiavimas, tačiau maždaug tiek per mėnesį Lietuvos elektros energijos vartotojai sumoka daugiau nei gretimų zonų vartotojai. Jeigu pralaidumo ribojimų nebūtų, nebūtų tiek permokama ir galbūt tarifo nereikėtų amortizuoti.
Anot jo, „tobulame‟ energetikos sistemos paveiksle, kur infrastruktūros ribotumai būtų pašalinti, tokių kainų skirtumų neturėtų būti. Esą Europos Sąjungos reikalavimai toms perkrovų pajamoms tokie, kad „tik antroje eilėje galėtų būti grąžinamos vartotojams ar kitaip panaudojamos‟.
„Geras pavyzdys būtų palyginti situaciją, kai važiuojame automobiliu duobėtame kelyje ir praduriame padangą. Visi natūraliai norėtume, kad būtų sutvarkytas kelias, o ne to, kad būtų kompensuojama už padangą. Tai šitoje vietoje matau panašią situaciją: kompensuodami tarifą bandome spręsti dabar esančią problemą, bet neinvestuojame į „kelią‟, – sako M. Gruodis.
„Jeigu kelias bus lygesnis, tai ateityje nereikės ir to tarifo kompensuoti. Šiuo atveju mes pasirenkame kompensacijos būdą, kuris ilgoje perspektyvoje nėra tinkamas‟, – priduria jis, sakydamas, kad įžvelgia žodžių ir darbų nesutapimą.
Vis dėlto tokia kritika įtikina ne visus. Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, jog šie metai buvo ypatingi ir vartotojais reikėjo pasirūpinti.
„Suprantama, kad galima buvo investuoti į tinklus, bet šiuo atveju turbūt – atiduoti pinigus vartotojams‟, – sako jis.
„Čia nėra naujas dalykas. Mes tik dabar išgirdome apie tas perkrovas. Prieš trejetą penketą metų kreipėmės į estus, kaip jie rūpinasi tuo, kad ten yra perkrovos, nes Estijos ir Latvijos tinklai nėra taip tvirtai sujungti. Ten būdavo tos perkrovos ir pinigus gaudavo Latvijos ir Estijos sistemos operatoriai, o mokėti tai mums reikėdavo už tą aukštesnę kainą‟, – priduria ekspertas.
Operatorius: infrastruktūrai pinigų užteks
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid‟ komentuoja „Delfi‟, kad įgyvendina ES reglamentą ir naudodamas perkrovų valdymo įplaukas teikia prioritetą investicijoms į projektus, kurie didina tarpsisteminius pralaidumus.
„Šiemet dalis sukauptų perkrovų valdymo įplaukų panaudotos 2023 metų perdavimo tarifo mažinimui tik įvertinus, kad investicijoms į strateginius projektus bus užtikrintas pakankamas finansavimas.
Sprendimą dėl perkrovų įplaukų panaudojimo perdavimo tarifo mažinimui priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi „Litgrid“ siūlymą‟, – sako „Litgrid“ Finansų departamento direktorius Vytautas Tauras.
Jis detalizuoja, kad iki šiol didžioji dalis perkrovų valdymo įplaukų naudojama strateginiams perdavimo tinklo ir Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektams finansuoti. Pavyzdžiui, 330 kV linijos KHAE–Alytus statyboms (panaudota 12,3 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukų), „LitPol Link“ jungties išplėtimui (5,6 mln. eurų), 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimui ir 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statybai (4,2 mln. eurų).
„Tokius planus turime ir ateityje: bendrai sinchronizacijos programos projektų finansavimui 2022–2027 metais planuojama panaudoti apie 400 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukų‟, – sako V. Tauras.
„Litgrid‟ atstovas išsamiau paaiškino perkrovų susidarymo schemą.
„Pavyzdžiui, kai išsiskiria kaina tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios prekybos zonos, „Nord Pool“ birža perkrovų valdymo įplaukas padalina Švedijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriams. Perkrovos susidaro vykstant elektros prekybai ir pasiekus maksimalų pralaidumą. Dėl importo iš Švedijos elektros kaina Lietuvos vartotojams mažėja, o Švedijos vartotojams auga‟, – sako V. Tauras.
Taigi, anot jo, perkrovų valdymo įplaukų grąžinimas Švedijos vartotojams iš dalies kompensuoja išaugusias jų išlaidas, o Lietuvos vartotojams iš dalies kompensuoja dėl tarpsisteminių pralaidumų ribojimų likusį kainų skirtumą tarp Švedijos ir Lietuvos.
VERT patvirtino „Delfi‟, kad šiuo metu ES teisės aktai numato privalomą principą, kad prioritetas skiriamas investicijų, mažinančių perkrovų įplaukų susidarymą, atlikimui.
„VERT pritaria tokiai pozicijai. Perkrovų įplaukos yra naudojamos kainų mažinimui tik tada, jeigu jų „atlieka‟, tai yra, jeigu jos viršija suplanuotų ateities investicijų poreikį. Būtent taip ir įvyko šiemet, kadangi dėl didesnių negu tikėta kainų skirtumų tarp prekybos elektra zonų susidarė daugiau perkrovos įplaukų‟, – teigia reguliuotojas.
Taryba pripažįsta, kad perkrovų įplaukų nebūtų gaunama, jei elektra tarp prekybos zonų tekėtų be jokių ribojimų perdavimo tinkluose, tai yra, esant pakankamai pajėgumų elektrai perduoti.
„Tai gali būti pasiekiama, didinant elektros vidaus generaciją Lietuvoje bei investuojant į perdavimo infrastruktūrą, ypač tarpvalstybinių jungčių su kaimyninėmis šalimis pralaidumų didinimą. VERT nuomone, reikėtų eiti link šių tikslų‟, – sakoma komentare.
„Litgrid“ žemėlapyje vaizduojamos pagrindinės elektros importo į Lietuvą kryptys ir instaliuoti šių elektros pjūvių pralaidumai:
VERT specialistai anksčiau yra aiškinę: jeigu elektros perdavimo pajėgumai tarp šalių būtų neriboti, kainų skirtumas nesusidarytų.
M. Gruodžiui vis dėlto keista, kad „didžioji dalis pajamų yra grąžinama amortizuojant perdavimo tarifo augimą, bet ne investuojant į infrastruktūrą‟. Jis kartu leidžia suprasti, kad tokie grąžinimai gali papildomai pelnyti kam nors ir politinių dividendų.
„Ilgojoje perspektyvoje šių pinigų investicija į infrastruktūrą atneštų didesnę naudą vartotojams, nes turbūt visi norėtų, kad kainos būtų mažesnės, vietoj to, kad jos aukštesnės, tada kažkas kompensuoja, tada žinome, kokie „geri“ yra tie sprendimų priėmėjai, o realybėje, jeigu investuotume į infrastruktūrą, ateityje turbūt turėtume daugiau naudos“, – svarsto jis.
Be to, LLRI atstovo teigimu, padėtis Lietuvoje ypatinga, nes šalis yra elektros importuotoja.
„Nedideli nukrypimai tarp zonų būdavo, bet ne tokiais dideliais kiekiais, kaip šiais metais (…). Lietuva pasirinko strategiją 66 proc. savo elektros energijos poreikio importuoti, todėl sujungiamumas mums tampa ypač svarbus net lyginant su kaimyninėmis šalimis‟, – sako M. Gruodis.
Jis atkreipia dėmesį ir į būtinybę užtikrinti aiškumą dėl pačių pralaidumų ribojimų, kad šių būtų kuo mažiau. Pašnekovas prisiminė, jog pastaruoju metu „NordBalt“ jungtis dėl remonto darbų veikė ne visu pajėgumu – vietoj 700 MW buvo prieinama 630 MW.
„Kitas nuskambėjęs pavyzdys buvo tinklų remontas tarp Latvijos ir Estijos, kurio metu kainos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos zonų skyrėsi apie 6 kartus. Tai vėlgi, mūsų interesas yra užtikrinti, kad tokie remontai būtų atliekami kaip įmanoma efektyviau, greičiau, kad tas sujungiamumas, elektros pralaidumas būtų užtikrintas maksimaliai‟, – sako LLRI ekspertas.
Dėmesys perkrovų pajamoms – ne pirmą kartą
Perkrovų klausimas jau buvo paliestas anksčiau. Tiesa, iš priešingos pusės. Opozicinių partijų atstovai teiravosi dėl šių lėšų panaudojimo būtent gyventojų sąskaitų mažinimui.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas Robertas Kaunas partijos interneto svetainėje rašė, kad „Energetikos ministerijos valdoma įmonė vartosi milijonuose, kol šimtams Lietuvos verslų virš galvos yra pakibusi bankroto grėsmė‟.
Tiesa, „Litgrid‟ pažymi, kad perkrovų valdymo įplaukos nėra laikomos bendrovės pajamomis ir neturi įtakos pelnui ar nuostoliui. Operatorius skelbė, kad reaguodamas į išaugusias elektros rinkos kainas, rugpjūtį pasiūlė VERT paskirti dalį gautų perkrovų valdymo įplaukų 2023 metų elektros perdavimo kainos mažinimui (o likusi dalis skiriama strateginiams projektams).
Spalio mėnesį reguliuotojo sprendimu 142,3 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukų buvo paskirta 2023 metų elektros perdavimo tarifo augimui amortizuoti. Pasak „Litgrid‟, šis tarifas – dėl drastiškai išaugusios technologiniuose įrenginiuose suvartojamos elektros kainos (tai yra, tinklo nuostolių) – nuo kitų metų turėjo augti tris kartus, tačiau, priėmus sprendimą panaudoti perkrovų valdymo įplaukas, jis mažėja 4 procentais.