Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, balandį, palyginti su kovu, dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų bendrovės „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 26,97 proc. (1,47 ct/kWh be PVM), bendrovės „Kauno energija“ vartotojams - 22,55 proc. (1,13 ct/kWh be PVM).
Kituose miestuose šilumos kainos beveik nesikeitė, Molėtuose, Kelmėje stebimas nežymus šilumos kainos augimas.
Kaip skelbia VKEKK, stebimas biokuro kainų mažėjimas: į balandžio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė vasario biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina - 193,18 euro/tne yra 6,15 proc. mažesnė nei į kovo šilumos kainas įskaičiuota vidutinė sausio biokuro kaina (205,85 euro/tne). Į balandžio šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (499,90 euro/tne), lyginant su į kovo šilumos kainą įskaičiuota (530,39 euro/tne), mažėja 5,75 proc.
Tarp penkių didžiųjų miestų balandį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai - Panevėžio gyventojai.
VKEKK duomenimis, balandį mažiausia šilumos kaina yra bendrovės „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams (4,23 ct/kWh su PVM), didžiausia - Biržų rajone (9,62 ct/kWh su PVM).
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto - nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto - nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. balandžio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,40 proc., gamtinės dujos - 31,05 proc.