Paskubėjus gauti paramą saulės elektrinei dar įmanoma: ekspertai įvardijo kylančias problemas

Gyventojams skirtas 40 mln. eurų paramos kvietimas saulės elektrinėms jau sudomino tūkstančius žmonių, tad laisvų lėšų mažėja. Kai kurie ekspertai sako, kad saulės energetikai Lietuvoje vis dar yra kliūčių. Pasak jų, budrumo turėtų neprarasti ir patys gaminantys vartotojai, investuojantys bent ketvirčiui amžiaus.

Gali suspėti keli tūkstančiai

„Turime daugiau nei 11 tūkst. paraiškų už kiek daugiau nei 31 mln. eurų – dar lieka apie 9 mln. eurų laisvų lėšų ir į šią sumą galėtų pretenduoti apie 5 tūkst. pareiškėjų. Tai jeigu tolygiai eitų paraiškų priėmimas, – tikėtina, kad kokioms dviem savaitėms dar turėtų pakakti lėšų“, – laidoje DELFI Tema kalbėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Nacionalinių programų departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Balandžio pabaigoje paskelbtas kvietimas skiriasi nuo ankstesniųjų tuo, kad visas terminas paraiškoms teikti nebus „suspaustas‟ į vieną mėnesį: finansavimo galima kreiptis 6 mėnesius arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą. Dar vienas pokytis: kreiptis galima jau turint ESO prisijungimo sąlygas.

„Svarbiausia yra apsisprendimas, visų dokumentų pasiruošimas ir rangovų susiradimas, kad paskui projektas galėtų būti įgyvendintas“, – sako J. Balkevičius.

Elektros sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ neseniai pasisakė, kad palyginti su pernai vykusiu kvietimu, dabar aktyvumas kritęs maždaug 1,5 karto. Bendrovės vadovas Martynas Giga sako, kad tai nėra kvietimo organizavimo bėda, o veikiau pasikeitusios aplinkybės rinkoje.

„Galbūt ir įsisotinimas rinkoje šiek tiek didesnis, vienas dalykas, kad nebėra tokio didelio laiko spaudimo, galima ir per didesnį laikotarpį, nors pinigai yra baigtiniai. Kita dalis: elektros kaina turi įtakos, sako, galbūt jau nebeverta. Tai aš manau, kad paraiškos, norai, planai eina bangomis“, – laidoje kalbėjo M. Giga.

Pastaruoju metu elektros rinkoje kainos sumažėjo, o kvietimo terminas, kaip minėta, išaugo nuo mėnesio iki šešių.

Mano, kad reikia tobulinti tvarką

Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (EISGVA) valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas įžvelgia uždavinių valstybei. Esą reikalingą tinklų rekonstrukciją reikėtų perkelti ne ant gyventojų pečių, o spręsti panaudojant Europos Sąjungos fondus.

„Reikėtų truputį tolerantiškiau ir pragmatiškiau žiūrėti į saulės energetikos vystymą. Pirmą kartą nuo tada, kai teikiamos paraiškos APVA saulės elektrinėms įsigyti, reikalinga prieš tai gauti ESO sąlygas. Kad jas gautume, kai kuriose vietose reikia prisidėti patiems gyventojams tinklų ar transformatorių rekonstrukcijai. Ir tai nėra gerai“, – sako V. Milėnas.

Gaminantys vartotojai Lietuvoje:

Šis klausimas gegužės pradžioje keltas Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tuomet komentavo, kad sąlygų su rekonstrukcijos poreikiu išdavimas užima palyginti nedidelę dalį visų išduodamų techninių sąlygų, o kartu, žmonės prisideda tik dalimi sumos (žr. 2-ąjį infografiką žemiau).

APVA atstovas J. Balkevičius teigia, kad ESO sąlygų prašymas iš anksto yra pagrįstas praeities problemomis.

„Nemaža dalis ankstesniais metais gavusių paramą neįgyvendindavo projektų. Dalis turbūt dėl kažkokių pasikeitusių aplinkybių, dalis negaudavo ESO sąlygų ir dėl to negalėjo įsirengti elektrinių“, – vieną iš pasikeitimų įvardijo pašnekovas.

Dar viena naujovė šįkart yra tai, kad finansavimą gali gauti ir tie asmenys, kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą namuose: turi įsteigę įmonę, pavyzdžiui, kirpyklą.

„Dalis žmonių pamiršta, kad kažkas būste pas juos įregistruota ir nepateikia duomenų, dėl to reikia tikslinti paraiškas. Tai turbūt dvi tokios pagrindinės problemos, su kuriomis tenka susidurti“, – sakė J. Balkevičius.

Ekspertas: kai kurie rangovai išsiregistruoja po 1–2 metų

V. Milėnas sako, kad labai svarbu, kas įrengs elektrinę. Nors kartais žmonės tą daro savarankiškai, čia galima susikurti problemų.

„Reikia, kad rangovas būtų patikimas, nes tai galiausiai susiję ir su garantiniais įsipareigojimais. Kad neatsitiktų taip, jog padirbėję metus dvejus, išregistruoja įmones, dingsta ir saulės elektrinės savininkas lieka pats su savimi spręsti problemų, jeigu tokių iškyla.

Reikia žiūrėti, kiek metų rangovas veikia rinkoje, kiek įdiegęs, kokią turi patirtį, kaip kvalifikuotai suteikia pagalbą teikiant pasiūlymus, kaip įsirengti elektrinę“, – sako V. Milėnas.

„Elektrum Lietuva“ vadovas pažymi, kad investicija į saulės elektrinę yra ilgalaikė, tad patikimą rangovą turėti svarbu.

„Investiciją padarome labai ilgam ir ar tas partneris, kuris bus kartu: ar jis bus tuos 30 metų, ar galės garantuoti?“, – sakė M. Giga.

Paklaustas, ar nėra daroma klaidų įsirengiant per mažą ar didelę elektrinę, jis patarė orientuotis į artimą perspektyvą, tačiau čia sunku numatyti visas detales.

„Matyt, reikėtų labiausiai žiūrėti, koks suvartojimas bus artimiausiu metu: turėsiu elektromobilį ar ne. Svarbiausia dalis, su kuo dirbu, koks partneris“, – sakė jis.

Tikisi aiškumo komunikaciniu požiūriu

Pastarąjį pusmetį buvo kilusi diskusija, ar gaminantiems vartotojams nebus pakeistas atsiskaitymo už pasinaudojimą tinklais modelis. Dabar visų gaminančių vartotojų Lietuvoje į tinklą tiekiama perteklinė energija apskaitoma kilovatvalandėmis ir pasaugoma, sumokant tik už naudojimąsi tinklais (angl. net metering).

Energetikos ministerijai teko pernai lapkritį teko patikinti, kad privatiems vartotojams pakeitimai šiuo klausimu neplanuojami. Šiemet balandį ministerija paskelbė, kad siūlo nebuitiniams (tai yra, juridiniams asmenims) gaminantiems vartotojams taikyti grynojo atsiskaitymo būdą (angl. net billling), kai į tinklą patiekiama saugoti perteklinė elektros energija apskaitoma nebe kilovatvalandėmis, o eurais.

V. Milėnas mano, kad diskusijos dėl modelių gali kelti klausimų potencialiems gaminantiems vartotojams.

„Manau, jog šiokį tokį stabdymą duoda tai, kad yra netinkama komunikacija dėl „net billing“. Žmonės dabar nesupranta, kaip bus, nėra tinkamų pavyzdžių ir galvoja, ar čia reikia, ar nereikia (statytis elektrinę – red.). Nežiūrint į tai, vis tiek mūsų piliečiai stengiasi spręsti energetinę problemą ir jie diegia saulės elektrines“, – sakė jis.

EISGVA valdybos pirmininkas teigia, kad kalbant apie buitinius gaminančius vartotojus, šiuo metu egzistuojanti tvarka yra patraukliausia.

„Ir pavyzdžiui, Lenkijoje, kai buvo pereita prie „net billing“, tai iš karto sulėtėjo saulės energetikos vystymasis. Todėl mes manome, kad tvarka turėtų būti išlaikoma, juolab, kad žmonės, investuodami į saulės elektrines, turėjo sąlygas ir turi pagrindą tikėtis, kad sąlygos nesikeis“, – kalbėjo jis.

V. Milėnas mano, kad kvietimai galėtų vykti nuolat, be didelių pertraukų.

„Siūlėme, kad tie šaukimai nebūtų tokie: vieną paskelbė, baigė, ilga pertrauka, per tą skelbimą visi turi labai daug darbo. Kad procesas būtų ištęstas per visus metus. Mūsų asociacija siūlė ministerijai, kad būtų galimybė pradžioje įsidiegti elektrinę, o jau po to kreiptis paramos (…). Teikėme siūlymą, kad galbūt galima finansuoti iki 15 kilovatų“, – kalbėjo pašnekovas.

Dotacijos dydis, norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo, nesikeičia – skiriama 323 Eur su PVM už 1 kW įrengtosios saulės elektrinės galios, ir 243 Eurai su PVM už 1 kW, kai didinama jau įrengtos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.

Techninių sąlygų statistika:

Kada geriausia statyti saulės elektrinę?

Laidos dalyviai nesiėmė prognozuoti, kiek galėtų gaminančius vartotojus paveikti elektros biržoje pasitaikančios neigiamos kainos (jeigu būtų ir buitiniams vartotojams nuspręsta taikyti „net billing“ modelį). Kita vertus, „Elektrum Lietuva“ vadovas mano, kad kainų su minuso ženklu atvejų turėtų mažėti.

„Vartojimas tikrai didės, kalbame ne tik apie privačius vartotojus, kaip šilumos siurbliai, (elektromobilių) krova, – didės pramonės intensyvumas, tad, tikėtina, kad tokios neigiamos kainos nesilaikys ilgai, bet iš kitos pusės, tikrai turėsime „duobes“ tarp dienos ir vakaro ir labai jausime svyravimą, kai nėra saulės“, – teigia M. Giga.

Teiraujantis, kokia yra saulės energetikos perspektyva ir ar dabar tinkamas metas investuoti į elektrinę, jis teigė, kad tinkamiausia tai daryti dabar. Anot jo, investicija ilgainiui turėtų atsipirkti.

„Visada metas yra dabar. Nenutaikysi, niekada tiksliai nežinosi, kokia yra elektros kaina, negalime atmesti, kad šiandien tinklas yra baigtinis. Atsiperkamumas yra sąlyginis. Tai yra ilgam ir per tą laikotarpį gali daug kas įvykti su ta pačia saulės energetika, tikrai jinai atsipirks.

Kita dalis nepamatuojama: tai yra tiesiog teisinga. Tai tas dalis sudėjus, manau, kad visada geras metas yra dabar“, – sakė jis.

J. Balkevičius sako, kad tapti draugiškam aplinkai, nepriklausomu gaminančiu vartotoju, atsisakyti iškastinio kuro prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės dabar pats geriausias metas.

V. Milėnas mano, kad saulės elektrinės atsipirkimas svyruoja, jis gali būti nuo 4 iki 6 metų.

„Šios dienos kainomis vertinant vis tiek dar apsimoka diegti. Jų atsipirkimas, mano manymu, galėtų būti ne daugiau nei 6 metai, jeigu nebus kokių nors didelių permainų, kurių šiandien suprognozuoti negalime (…).

Šiandien ir vakar buvo pats geriausias metas, ir reikėjo tą daryti. Ir turbūt labiau džiaugiasi tie, kurie pirmąsias elektrines pasistatė prieš 3–4 metus, taip padariau ir aš“, – kalbėjo asociacijos valdybos pirmininkas.

Planuojama kitų kvietimų

APVA Nacionalinių programų departamento direktorius J. Balkevičius sako, kad dar šiemet numatoma ir kitų kvietimų saulės elektrinėms.

„Iki naujų metų dar turėtų būti skirta dar apie 50 mln. eurų tiek nuosavoms elektrinėms, tiek iš parkų. Tad žmonės, kurie planuoja taip pat tapti gaminančiais vartotojais, bet tarkime, ar neturi ESO sąlygų, ar dar dairosi įsigyti parkų, turėtų tą padaryti ir sulaukti kvietimų pateikti paraišką.

Bus papildomai naujovių, palyginti su ankstesniais kvietimais, kadangi finansavimas yra iš struktūrinių fondų, tai bus atskiras kvietimas Vilniaus regionui ir likusiai Lietuvai“, – kalbėjo jis.