„Ruošdamiesi (prisijungimui prie – ELTA) kontinentinės Europos, mes labai daug investavome į tinklą, pasistatėme daug modernios, naujos įrangos ir šiandien turime žymiai stipresnį tinklą nei sovietmečiu – mes įeiname į Europą (…) kaip stiprios sistemos savininkai, kurie, reikalui esant, pačioje toje stabilioje sistemoje gali ir kitiems padėti“, – LRT radijui penktadienį sakė sinchronizaciją vykdančios Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Jo teigimu, kontinentinės Europos zona yra ir „politiškai daug patikimesnė“.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo vadinamojo BRELL energetikos žiedo Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos šalims leis pačioms nepriklausomai valdyti savo sistemos dažnį ir įtampą.
Taip bus didinamas regiono energetinis saugumas, šalys savarankiškai rūpinsis savo energetikos sistemomis.
BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., vėlų penktadienio vakarą, o nuo šios sistemos šalis atsijungs apie šeštadienį apie 9 val. ryte. Iš pradžių bus atjungtos elektros linijos su Kaliningrado sritimi, tik vėliau – su didžiąja Rusija ir Baltarusija.
Iš 11 Lietuvą su Baltarusija jungiančių linijų yra išmontuota 10, o iš 6 šalį jungiančių linijų su Rusija reikės išmontuoti dar 3.
Atsijungusios nuo BRELL Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST („Augstsprieguma tikls“) ir Estijos „Elering“ – pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą, kartu valdys sistemos dažnį ir užtikrins elektros gamybą.
Sinchronizacija vyks iš pradžių suvienodinus abiejų elektros sistemų dažnius, kad dvi sistemos susijungtų ir jų dažniai svyruotų vienodu taktu. Atsijungimas nuo BRELL ir perėjimas į izoliuoto darbo režimą truks apie valandą.
Sekmadienio popietę, baigusios bandymą, Baltijos šalių operatorės per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos sinchronizuosis su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Šia jungtimi komerciniai elektros mainai tarp Lietuvos ir Lenkijos vyko jau 10 metų.
Penktadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad sinchronizacijos metu elektros energija šalyje brangti neturėtų.
Nepaisant pastarųjų mėnesių sabotažų Baltijos jūroje, kabelių ir kitų elektros jungčių nutraukimo, o Valstybės saugumo departamentui (VSD) įspėjant gyventojus būti budriems ir nepasiduoti galimoms Rusijos dezinformacinėms žinutėms, susijusioms su sinchronizacija, aukščiausi šalies pareigūnai ir politikai kartoja – procesui techniškai visapusiškai pasirengta, todėl elektros nutraukimo ar kitų trikdžių šį savaitgalį neprognozuojama.
Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
Istorinį įvykį pažymės ir šalyje viešintys šalių vadovai, EK pirmininkė, eurokomisarai
Baltijos šalių elektros tinklų sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais proga Lietuvoje viešės ir kaimyninių Estijos, Latvijos ir Lenkijos prezidentai bei Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, eurokomisarai Danas Jørgensenas ir Andrius Kubilius.
Sekmadienio popietę Prezidentūroje vyks šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikimas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Estijos prezidentu Alaru Karisu, Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ir EK pirmininke. Vėliau prezidentas U. von der Leyen įteiks valstybinį apdovanojimą. EK pirmininkės darbotvarkėje – ir susitikimas su premjeru Gintautu Palucku.
Tuo metu už energetiką ir būsto sektorių atsakingas komisaras D. Jørgensenas ir gynybos komisaras A. Kubilius sekmadienį dalyvaus bendrame aukšto lygio susitikime su Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ir klimato ministrais, lankysis Lietuvos įrengtame didžiausiame Europoje energijos kaupimo baterijų parke „Energy Cells“.
Sekmadienio vakarą šalyje viešintys politikai ir pareigūnai dalyvaus šventiniame renginyje „Baltijos šalių Energetinės Nepriklausomybės diena“.