Pastaraisiais metais Panevėžio savivaldybė savo biudžete nesuranda papildomų pusės milijono litų, kad sutemus mieste būtų šviesiau. Dabar šviečia tik apie 60 proc. visų šviestuvų. Tik per 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatą buvo padaryta išimtis ir įjungti visi šviestuvai.
Policijos pareigūnai teigia, kad dėl prasto gatvių apšvietimo didėja avaringumas ir nusikalstamumas. Tačiau pastaraisiais metais nė lito neskirta naujiems šviestuvams pastatyti tamsoje skendinčiuose kai kurių miesto gatvių ruožuose, ką jau kalbėti apie naujus privačių namų kvartalus.
Į mokyklų skundus, kad vaikai ir pedagogai dar neišaušus priversti apgrabiomis slinkti durų link, o jau sutemus grįždami namo – vartų link, atsakoma pasiūlymu pačioms apsišviesti savo teritorijas.
Pinigų stygiumi besiteisinanti Savivaldybė vis dėlto ši tą daro. Ji priima įvairių šviestuvus gaminančių kompanijų atstovus, kad išklausytų, ką ir už kiek jie siūlo. Šiandien valdininkai ketina išklausyti verslininkus, siūlančius šviestuvų valdymo sistemos elementus, esą leidžiančius taupyti elektros energiją.
Miesto ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Šatas sako, kad aišku tik viena: reikia modernizuoti apšvietimo sistemą. Tačiau kol kas nėra priimta konkretesnių sprendimų.
„Prašysime biudžete surasti lėšų gatvių apšvietimo studijai atlikti“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė specialistas.
Anot jo, jeigu leistų finansinės galimybės, reikėtų keisti pačius šviestuvus. Dabartiniai yra pasenę, jų šviesos srautas susilpnėjęs. Lempos dega, o gatvėse vis tiek prastas matomumas.
Tiesa, dėl to nereikėtų kaltinti tik šviestuvų. Pasak A. Šato, mūsų klimato ypatumai šaltuoju metu laiku – lietūs, dulksna, lijundra, šlapdriba – sugeria šviesą. Net ir šviečiant moderniausiam šviestuvui nebus pakankamai šviesu.
Tačiau Miesto ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas sutinka: kai esant tokioms sąlygoms šviečia tik kas antras ar trečias šviestuvas, žmonės priversti gyventi prieblandos zonoje.
Savivaldybė pastaraisiais metais skiria lėšų tik šviestuvų eksploatacijai ir elektros energijai. Taikant ekonomišką režimą per metus tai atsieina apie 2 milijonus litų – maždaug per pusę šviestuvams prižiūrėti ir taisyti bei elektros energijos išlaidoms padengti.
„2015 metais biudžete prašome rasti 1,5 mln. litų, kad tamsiuoju paros metu būtų įjungti visi šviestuvai. Žinoma, tada išaugtų ir jų priežiūros išlaidos, – tvirtino „Sekundės“ pašnekovas. – Kitų metų biudžete taip pat prašome numatyti ir bent 1 mln. litų naujiems šviestuvams įrengti. Mieste yra daug gatvių, ne tik naujuose, privačių namų kvartaluose, bet ir pačiame mieste, kurios visos skendi tamsoje arba nemaži jų ruožai neapšviesti.“
Pasak A. Šato, pirmiausia būtų statomi šviestuvai dabar neapšviestoje Kosmonautų gatvės dalyje nuo Statybininkų g. iki Parko g. Laukiančiųjų šviesos sąraše – ir Staniūnų, Savitiškio gatvių ruožai, kuriuose yra daugiabučiai, privačių namų kvartalai.
Paskutinį kartą keitė prieš dešimtmetį
Šviestuvus prižiūrinčios miesto Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorius Gintaras Petrauskas patvirtino, kad stovi ne naujausios kartos šviestuvai, tačiau atgyvena jų nevadina. Pasak jo, dabartiniai, vadinamieji natriniai, šviestuvai pastatyti prieš dešimtmetį. Jie pakeitė neekonomiškus gyvsidabrio šviestuvus.
Viena firma Savivaldybei buvo davusi miestui išbandyti kelis tokius šviestuvus. Vienas buvo pastatytas Klaipėdos ir J. Tilvyčio gatvių sankryžoje. Įmonės „Panevėžio gatvės“ vadovas sakė suabejojęs jų privalumais, apie kuriuos taip gražiai kalbėjo gamintojų atstovai.
G. Petrauskas teigė, kad kalbos apie mieste šviečiantį tik kas antrą šviestuvą nėra visiška tiesa. Esą kas antras šviestuvas įjungiamas tik tose gatvėse, kur mažesnis eismo intensyvumas, mažiau pėsčiųjų. Miesto centre, judriose gatvėse veikia visi šviestuvai.
„Žinoma, kad apšvietimas nepakankamas. Visiems norėtųsi geresnio, bet visi noriai atsiremia į pinigus“, – pabrėžė direktorius.
Gyventojai, ypač vairuotojai, piktinasi, kad šviestuvai įžiebiami ne iš karto sutemus, o tik po kurio laiko, tad tenka važinėti patamsyje. Lygiai taip pat ir ryte – šviesos gatvėse išjungiamos dar neišaušus.
G. Petrauskas sako, kad nėra nustatyto tikslaus laiko, kada turi būti įjungiamos arba išjungiamos šviesos. Tai esą priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų. Jeigu lyja, apniukę, žibintai uždegami anksčiau, jeigu giedra – vėliau. Praeina maždaug 50 minučių nuo įjungimo, kol visame mieste pradeda šviesti lempos.
Prašo bent perėjas apšviesti
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Analizės ir administravimo poskyrio viršininkas Einis Kudžma tvirtina, kad gatvių apšvietimas turi tiesioginę įtaką avaringumui.
„Štai kad ir viena paskutinių nelaimių, kai Beržų gatvėje žuvo pėsčiasis. Žmogus po automobiliu pateko būtent toje vietoje, kur nedegė gatvės žibintas. Žinoma, blogai, kad jis ėjo ne per perėją, Kita vertus, jeigu būtų tas gatvės plotas apšviestas, didesnė tikimybė, kad jis būtų pastebėjęs automobilį arba pėsčiąjį būtų pamatęs vairuotojas“, – kalbėjo pareigūnas.
E. Kudžmos teigimu, policija nuolat prašo gerinti miesto apšvietimą, tačiau Savivaldybė teisinasi lėšų stygiumi.
„Bent jau perėjos būtų apšviestos iš abiejų gatvės pusių. Pavyzdžiui, dabar perėja Ramygalos gatvėje, prie kapinių, yra labai prastai matoma“, – sakė pareigūnas.
Kol kas tik vizija
Praėjusiais metais ministras Algirdas Butkevičius užsiminė apie miestelių gatvių apšvietimo pertvarką, kuri esą leistų sumažinti išlaidas apie 60 procentų.
„Mes turime kitą programą, kad būtų pertvarkytas gatvių apšvietimas, būtų pereita prie naujų technologijų, ir yra užsienio kompanijų kai kurie pasiūlymai ir, kiek žinau, šiuo metu tiek Savivaldybių asociacija, tiek atskiros savivaldybės jas nagrinėja“, – sakė Vyriausybės vadovas.
A. Butkevičius tada aiškino, kad įmonės bus atrenkamos viešojo konkurso būdu. Įmonės esą investuos į gatvių pertvarką ir, jų skaičiavimais, tai sumažintų elektros energijos suvartojimą iki 70 proc.
„Ir jie keletą metų imtų maždaug 60 procentų tos kainos nuo dabartinės mokamos kainos. Po to faktiškai per 5–7 metus jau perduotų visą tą gatvių apšvietimo eksploataciją savivaldybėms ir savivaldybės galėtų sutaupyti iki 60 proc. pinigų. Tada išsispręstų, aš manau, ir apšvietimo problemos mažuose miesteliuose bei gyvenvietėse“, – kalbėjo jis.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras sako, kad konkretesnių žinių Savivaldybė kol kas neturi.