Taip šalta, kaip pastarosiomis dienomis, Lietuvoje nebuvo jau trejus metus, skelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Žemiausia oro temperatūra Vilniuje sausio 7–8 dienomis siekė –21,5 laipsnių pagal Celsijų, Kaune –23,2 laipsnio. Temperatūra Panevėžyje buvo nukritusi iki –24,5 laipsnių šalčio, Biržuose iki –26,2 laipsnių. Šalčiausia buvo Utenoje, ten spaudė net –27,5 laipsnių šaltis.
Nors termometrų stulpeliai fiksavo seniai matytą speigą, kai kurių kauniečiai ėmė skųstis, jog butuose radiatoriai yra vos apyšilčiai arba net vėsūs.
„Kauno mieste „Kauno energija“ kaitalioja slėgius, dėl to miesto daugiabučiai gyvena šaltyje. Būtų puiku, jei paviešintumėte šią informaciją ir sužinotumėte, dėl kokių priežasčių jie tai daro“, – tokio laiško sulaukė Delfi.
Namuose – vos 15 laipsnių šilumos
Skundų, kad namuose vėsu, gausu ir viešojoje erdvėje. Feisbuko „Eigulių, Kalniečių gyventojai“ grupėje panašią problemą kėlė dalis S. Žukausko, Plechavičiaus, Sukilėlių, Ašigalio, Ukmergės gatvėse gyvenančių žmonių.
„Šiaurės pr. pirmame aukšte visai šalti (radiatoriai – aut. pastaba). Tragedija“, – rašė vienas gyventojas.
Kitas grupės narys skundėsi itin žema temperatūra namuose.
„Žukausko pirmame aukšte šąlame – 15 šilumos“, – nurodė jis.
Dar viena kaunietė nurodė, kad viename iš P. Lukšio gatvėje esančių daugiabučių gyventojai butuose „turi būti vos ne su paltais“.
Kitas gyventojas rašė, kad Šiaurės prospekte įsikūrusio daugiabučio bute temperatūra siekia virš 18 laipsnių.
„Būna, radiatoriai pašyla, būna drugni ir vėl atšąla“, – rašė jis.
Kai kurie rašė, kad pavyzdžiui, trijų kambarių šilta tik viename kambaryje.
„Lukšio g. antrą parą trijų kambarių bute šiltas tik vienas kambarys“, – skundėsi viena kaunietė.
„Kauno energija“: į situaciją operatyviai reaguojama
Bendrovės „Kauno energija“ marketingo ir komunikacijos vadovas Šarūnas Bulota Delfi komentavo, kad minimos problemos dažniausiai kyla daugiabučiuose, kuriuose naudojamos dar sovietmečiu įrengtos priklausomo tipo vidinės šildymo sistemos.
„Tai reiškia, kad miesto šilumos tinklu atkeliaujantis termofikacinis vanduo tiesiogiai patenka į vidinę rankiniu būdu valdomą pastato šildymo sistemą. Todėl, reaguojant į besikeičiančią temperatūrą lauke, tenka rankiniu būdu sumažinti arba padidinti į radiatorius patenkančio termofikacinio vandens temperatūrą“, – teigė Š. Bulota.
Su aukščiau paminėtomis problemomis, pasak jo, nesusiduria pastatai, kuriuose yra įrengtos nepriklausomo tipo automatizuotos šildymo sistemos. Miesto šilumos tinklais tiekiamas termofikacinis vanduo tokiu atveju atkeliauja iki pastato įvado ir tiesiogiai su vidinėmis šildymo sistemomis nesusiliečia.
„Miesto šiluma vidinei šildymo sistemai atiduodama per šilumokaitį, t.y. per metalines plokšteles yra pašildomas vidinėje sistemoje cirkuliuojantis šilumnešis. Tokios sistemos privalumai, palyginti su priklausomo tipo sistemomis: automatinis sistemos nuorinimas, automatinis šilumnešio temperatūros reguliavimas pagal lauko temperatūrą, todėl temperatūra patalpose yra visuomet palaikoma vienoda, šildoma efektyviai, sunaudojama mažiau šilumos“, – sakė „Kauno energijos“ atstovas.
Jis pažymėjo, kad termofikacinis vanduo miesto šilumos tinklais visą šildymo sezoną yra tiekiamas tinkamos temperatūros. Jo temperatūra yra didinama ar mažinama atsižvelgiant į prognozuojamą oro temperatūrą.
„Turimomis žiniomis, daugiabučių namų administratoriai ir prižiūrėtojai operatyviai reaguoja į situaciją, daugiabučiai šildomi tinkamai“, – pridūrė „Kauno energijos“ atstovas.
