„Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos mažmeninės kainos kilo nuo pavasario. Tiekėjai taip pat nėra itin optimistiški dėl elektros kainų mažėjimo ateityje‟, – sako agentūra.
Europa dar nepakeitė visų rusiškų dujų, taupymas išliks aktualus
Energetinio saugumo projektų vadovas Petras Katinas sako, kad šie metai buvo tikriausiai patys neramiausi energetikos sektoriuje, o dujų kainas lėmė geopolitiniai veiksniai.
„Tokių kainų, kokios buvo šiemet, pasaulis dar nematė. (…). Kainos dabar stabilizavosi – 130–140 eurų už megavatvalandę. Ateities prognozės sako, kad kainos bus 135–138 eurai už MWh. Didelių šuolių nenumatoma‟, – kalbėjo P. Katinas.
„2023 metais vis tiek išlieka tam tikra grėsmė iš Rusijos, iš jos importuojama per Turkiją ir tranzitu per Ukrainą (…) Nuo Rusijos priklausomi, yra tie dujų srautai, nors ir nėra tokie ženklūs kaip per „Nord Stream 1‟, – kalbėjo analitikas.
Šiemet dujų importas į Europą pasikeitė iš esmės. Rusijai sumažinus dujų tiekimą 62,5 proc., jos importo praradimą iš dalies kompensavo padidinti srautai iš Norvegijos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniai. Anot eksperto, ką dar padarė karas Ukrainoje, tai atskyrė dujų rinkas Europoje. Tos valstybės, kurios turėjo SGD pajėgumų, pirkosi dujas pigiau, o priklausomos nuo vamzdynų, patyrė aukštesnes kainas.
„Kol kas kompensuoti pilnai rusiškas dujas sudėtinga. Srautai neatsistatė ir norėčiau pabrėžti taupymo svarbą, jis bus vienas svarbiausių dalykų ateinančiais metais‟, – teigė P. Katinas.
Pasak agentūros, keičiant „vamzdines‟ dujas į SGD, kai kurios ES valstybės susidūrė su infrastruktūros arba pajėgumų trūkumu, todėl kitų metų pirmąjį ketvirtį gali nepajėgti priimti reikiamo kiekio krovinių.
„Mes turime infrastruktūrą, tuo labiau, kad suomių laivas (SGD laivas – red.) yra pakeliui. Klausimas, ar Europos šalys tarpusavyje konkuruos dėl dujų. (…) Manau, iki kitos žiemos turėtų susitarti to nedaryti. Tai yra esminis klausimas‟, – sako V. Poderys.
Elektros kainų prognozė: sezono maksimumas dar laukia
Energetinio saugumo ir inovacijų projektų vadovas Vytenis Barkauskas pažymi, kad šie metai buvo mažėjusio vartojimo metai, o vietinės gamybos ir importo santykis Lietuvoje nepasikeitė: Lietuva toliau importavo apie 64 proc. elektros.
„Gegužės mėnesį nutraukus importą iš Kaliningrado, stipriai susitraukė dalis iš Rusijos, tą dalį padengė importas iš Švedijos ir elektra per jungtį su Latvija. Kas dėl vietinės gamybos: vėjo dalis praktiškai nepasikeitė, šiluminės elektros dalis beveik nepasikeitė, o saulės generacija stipriai augo‟, – kalbėjo V. Barkauskas.
Tiesa, ateityje galima tikėtis smarkiai išaugusios vėjo gamybos ir, atitinkamai, vietinės generacijos.
Kalbant apie kainas, pasak jo, reikia sekti dujų istoriją: tai buvo aukštų elektros kainų ir nestabilumo metai.
„Turėjome rugpjūtį valandą, vertą 4000 eurų už megavatvalandę. Bendras kainų vidurkis išaugo, palyginti su pernai, 2,5 karto. Galime pamatyti, kad jau praėjusių metų pabaigoje gavome ženklų, kad kažkas čia vyksta (pernai gruodį brango elektra – red.)‟, – sako analitikas.
V. Barkausko teigimu, dešimtmetį elektros kainos buvo stabilaus lygio ir pastarųjų metų šuolis susijęs būtent su dujų kainomis, nes nėra pakankamai pigesnių alternatyvų.
„Kokia bus didmeninė (elektros) kaina? Paimkime dujų kainą ir padauginkime iš 2. Galime ir ateinantiems metams‟, – sakė analitikas.
Anot jo, elektros kainų maksimumas turėtų dar ateiti.
„Kas bus toliau? Pamėginome atsargiai prognozuoti, nubrėžti, kokios kainos kitais metais: situacija tokia, kad kainų maksimumą turbūt pasieksime artimiausiais mėnesiais. Jeigu pernai buvo apie 200 eurų už MWh, tai pamatytume, kad kaina bus gal 15–20 proc. aukštesnė. Artimiausius mėnesius turėsime maksimumą, iki metų vidurio tikimės, kad kaina kris ir stabilizuosis‟, – sakė jis.
Kalbėdamas apie mažmenines kainas, jis sako, kad nepriklausomų elektros tiekėjų kaina kilo nuo pavasario iki rudens.
„Nepaisant, kad didmeninės kainas šiek tiek krito, siūlomos mažmeninės kainos krito nuosaikiai. Matyt, todėl, kad jie panašiai mato kainas, kaip ir mes‟, – sakė V. Barkauskas.
V. Poderys rekomenduoja, kad bijantys neapibrėžtumo klientai, turėtų, pagal galimybes rinktis trumpesnio laikotarpio sutartį.
„Patarimas tiems, kurie bijo neapibrėžtumo, sudaryti sutartį 12 mėn. Bet turbūt tik vienas tiekėjas siūlo tokį planą. Tai čia turbūt yra sunkumai, su kuriais susiduria, ypač pirmos (liberalizacijos) bangos vartotojai‟, – sako V. Poderys.
Pasak LEA, per šiuos metus saulės elektrinių įrengtoji galia padidėjo 116 proc. – 305 MW. Numatoma, kad 2025 metais saulės elektrinių bus bent 6 kartus daugiau nei prognozuojama šiemet. Jos patenkins apie 20 proc. bendro elektros suvartojimo Lietuvoje (dabar – apie 3 proc.).
LEA prognozuoja, kad elektromobilių skaičius 2030 metais sieks 50 tūkst., kai gruodžio pradžioje jų buvo apie 12 tūkst. Šiuo metu jie sudaro 0,7 proc. visų automobilių Lietuvoje.
Šilumos kaina turėtų išlikti panaši
Energetinio saugumo projektų vadovas Vytautas Budreika sako, kad vienas pagrindinių veiksnių, formavusių šildymo kainą šiemet, buvo biokuro iš Rusijos ir Baltarusijos atsisakymas. Lyginant su praėjusiais metais, biokuro kaina šiemet augo dvigubai.
„Prieš pasiruošimą žiemai, (biokuro) kainos piką pasiekė rugsėjo mėnesį. Tai buvo rekordinė kaina. Į metų pabaigą situacija pasikeitė. Buvo šiltesnis ruduo, buvo matoma, kad visko neišnaudojama, kaina pradėjo kristi.
Kitąmet kaina neturėtų smarkiai kristi, nes pradės veikti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, jai bus reikalingas didžiulis biokuro kiekis‟, – sakė V. Budreika.
Anot jo, šie metai šilumos kainų požiūriu buvo augimo metai.
„Kas galėtų būti kitais metais? Žvelgdami į biokuro kainas ir kitas išteklių kainas, prognozuojame, kad šilumos kaina turėtų išlikti panaši. Jeigu biokuro kaina mažėtų, tai atsispindėtų ir šilumos kainose‟, – sako V. Budreika.
Agentūra prognozuoja, kad 2023 metais biokuro kainai kristi gali neleisti pradėsiančios veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės sukuriamas poreikis – 0,5 mln. kietmetrių kuro (pusė tiek, kiek Lietuva importuodavo iš Baltarusijos).
Naftos kaina išsilaikys aukštesnė
Energetinio saugumo projektų vadovas P. Katinas sako, kad naftos sektoriui metai nebuvo ramūs dėl įvykusio karo.
„Galime pasakyti, kad 2022 metai naftos sektoriuje buvo „amerikietiški kalneliai‟. Tai lėmė karas, atsigaunanti po COVID ekonomika, su tuo susijęs atsigaunantis vartojimas. Per COVID buvo sumažinti naftos išgavimo pajėgumai ir jie dabar atsistato‟, – sako P. Katinas.
Anot jo, šiuo metu kaina krenta tiek „Brent‟, tiek rusiškos naftos „Urals‟. Tam įtakos turi ES rusiškos naftos embargas ir G7 šalių kainų lubos.
Vis dėlto, prognozuojama, kad kitąmet naftos kaina išliks auktšesnė nei daugiametis vidurkis (60 JAV dolerių už barelį).